Alkoholis yra pagrindinis mūsų šalies žudikas. Nuo priežasčių, kurias sukelia alkoholis, 2005 metais Rusijoje žuvo daugiau nei milijonas žmonių. Tiek gyvena Tomsko srityje. Tokia yra liūdna alkoholio vartojimo pasekmė. Nesinori tikėti. Aš taip pat netikėjau.
Pagal PSO duomenis alkoholikai gyveno 17-20 metų trumpiau nei negeriantys. Ir tuo netikima. Pasakojamos iliuzinės pasakos, kad kažkieno senelis gėrė, rūkė ir gyveno šimtą metų.
1983 metais Novosibirsko Akademiniame miestelyje prasidėjo masinis blaivybės judėjimas. Iniciatyvos ėmėsi jauni mano amžiaus vyrai, mums tada buvo 30-35 metai. Kartą mes susirinkome ir aš paklausiau, kieno seneliai dar gyvi. Salėje nepakilo nė vena ranka. Klausiu, kieno dar gyvas tėvas? Pusės dalyvių tėvai seniai jau buvo mirę. Nuvažiavau į savo gimtąjį Belovo kaimą Altajaus krašte. Jame nėra nė vieno gyvo mechanizatoriaus pensininko. Žmonės nesulaukia pensijos. Sunkios darbo sąlygos ir nuolatinės išgertuvės kaip maras šliaužia per kaimą. Viskas pagal mokslą. Mokslas taip ir sako: jeigu blaivas gyvena 70 metų, tai atimkite 17 ir gausite 53 metus – „auksinis“ mūsų Rusijos girtuoklio amžius. Tik 53 metai. Neseniai paskelbė duomenis apie vyro amžiaus trukmę Pskovo srityje. Ten vyrai kaime vidutiniškai gyvena 44 metus. Tai 28 metais mažiau nei gyvena JAV negrai. Kur toliau trauktis? Sunku įsivaizduoti, kad per metus alkoholis nužudo milijoną žmonių. Tai statistika. Ji nejaudina, bet kai šalia tavęs gyveno žmogus ir mirė nuo alkoholio – daro įspūdį.
Buvo labai šalta 1983-1984 metų žiema. Šalo virš 40oC. 1983 metų gruodžio 31 d. Iškitimo mieste (šalia akademinio miestelio) įvyko tragedija, sukrėtusi visą Novosibirsko sritį. Gruodžio 30-tos vakare tėvas su sūnumi nuėjo į garaže esantį rūsį parsinešti Naujiems metams atsargų. Jis įleido sūnų į rūsį ir sako: tu ten viską surink, o aš trumpam pas kaimyną užbėgsiu su reikalais, o garažą uždarysiu, kad šaltis nepatektų. Garažą uždarė, o pas kaimyną – stiklinė po stiklinės – ir apie sūnų pamiršo. O vaikui tik devyni metai. Jis galbūt rūsyje būtų prasėdėjęs per naktį, bet sudegė žvakė, tamsu, baisu – jis išlindo ir ėmė daužyti geležines duris. O naktį šaltis 44oC. Ryte tėvas prabudo ir atsiminė, kad sūnų garaže užrakino. Pribėgo, atidaro dūris, o sūnus sušalęs prie durų su atsilupusiais nagais guli. Tėvas neišlaikė ir čia pat pasikorė. Tos dvi mirtys taip sukrėtė Novosibirsko sritį, kad mano geras draugas Volodia Lebedev, fizikas ir poetas, apie tai parašė eilėraštį, kurį pavadino „Garažas“…
1989 metais televizija parodė filmą „Vaikų namų šeimininkė“. Tais pačiais metais Gorbačiovas su žmona aplankė Donecko miestą, kuriame R. Gorbačiova aplankė Donecko vaikų namus. TV programa „Laikas“ parodė 20 minučių reportažą apie tą apsilankymą. Aš jį mačiau per spalvotą televizorių, iš „susižavėjimo“ vos neapsiverkiau. Kaip aprengti vaikai, kokie žaisliukai tuose namuose! Patikėkite manimi – melagingesnių ir labiau nusikaltėliškų filmų mūsų televizija niekada neparodė.
1984 metais blaivybės sąjūdžio aktyvistų grupelė nuvažiavome į mūsų akademinio miestelio globojamus Baryševsko vaikų namus. Tuose namuose radome 115 nelaimingų vaikų ir tik 3 iš 115-os neturėjo tėvų. 112 vaikų tėvai gyvi, bet jiems atimtos tėvystės teisės už alkoholizmą ir girtuoklystę. Išvažiuojant direktorės paklausiau: Kiek jūsų vaikų įstoja į aukštąsias mokyklas? Ji nustebo dėl tokio klausimo: Jūs juokaujate ar tyčiojatės iš manęs? Visi mūsų vaikai šimtu procentu patenka į kalėjimus. Pirmoje klasėje 16 vaikų, dešimt iš jų debilai. Man sako: mokyk juos kartu, nes atsilikusiųjų vaikų namai seniai perpildyti. Aš pati iš pokarinių vaikų namų, todėl iki šiol iš to pragaro nepabėgau. Bet iš mūsų dar žmonės išaugo, o šitie kažkodėl būriu eina į kalėjimus.
Volodia Lebedev aplankė dar dvejus netoli akademinio miestelio esančius vaikų namus – Maslianino ir Novošmakovo. Po to jis parašė eilėraštį, kuris 1984 metais buvo pripažintas antitarybiniu. Jį tampė po KGB, norėjo išmesti iš darbo ir tik 1986 metais tą eilėraštį išspausdino žurnalas „Molodaja gvardija“.

Stebina mokyklų debilams daugėjimo tempai. 1960 metais, kai mes tik pradėjome gerti, Vologdos srityje buvo tik dvi mokyklos debilams. Po dvidešimties metų, 1980-aisiais – jau aštuoniolika. Devynis kartus daugiau. Donecko srityje 1960 metais buvo keturios mokyklos debilams, o – 1980 – trisdešimt aštuonios. Leningrade 1985 metais – 64 mokyklos, kurios mokė tiktai debilus. Omsko srityje 1960 metais buvo tik viena mokykla debilams visoje srityje, dabar – 19. Visus savo debilus jie veža į Novosibirsko sritį, nes Novosibirsko srityje tokių mokyklų yra 58. Novosibirsko akademiniame miestelyje, – mūsų didžiausiai gėdai, juk akademinis miestelis – labiausiai išsilavinęs rajonas Sovietų Sąjungoje, – jau atidaryta antra mokykla debilams, kuri nebesutalpina visų norinčiųjų.
Tie pusiau nenormalūs vaikai sėdi įprastinėse klasėse ir reikalauja supaprastinto lygio (усредненного) vidurinio išsilavinimo.
95% Akademinio miestelio debilių yra vadinamųjų kultūringai ir saikingai geriančiųjų tėvų vaikai. Ne girtuoklių ar alkoholikų, bet „kultūringai ir saikingai geriančių tėvų vaikai – taip jie save vadina. Tėvų tamsumas virsta baisia tragedija ir šeimoje, ir visuomenėje.
Kuznecko miesto TV neseniai rodė ypatingą laidą, kuri vadinosi Beglobiai vaikai. Diktorius pranešė, kad šiandien Rusijoje yra daugiau kaip milijonas beglobių vaikų. Tai maždaug keturis kartus daugiau negu po pilietinio karo. Jis kalbėjo: Tai problema, kurią reikia suvokti, iškelti, įtraukti sociologus, psichologus, pedagogus ir kitokius „gogus“. Ir parodė siužetą apie beglobius vaikus Novokuznecke: šalia geležinkelio stoties didelė šiluminė trasa; žiema, šalta, o šiluminėje trasoje šilta; jie ten ir gyvena. Kitą dieną nusipirkau saldainių ir nuėjau prie tos šiluminės trasos. Pabeldžiau koja: Išlįskit saldainių valgyti. Išlindo trys vaikai: 5, 8 ir 10 metų. Purvini, suplyšę. Paties mažiausio klausiu: Kodėl į namus neini? – Tėvo nėra, motina geria. Kito klausiu: O tu kodėl į namus neini? – Tėvas ir motina geria. Klausiu trečiojo: O tu kodėl į namus neini? – Tėvo nėra, motina geria. Visiems trims ta pati ir vienintelė priežastis: namuose pas juos geria. Nežinau, ką čia reikia „tyrinėti”, „suvokti”? Nejaugi kažkam dar neaišku, kad šeimas griauna alkoholis? O ką siūlo šitie ponai? – Tyrinėkime šitą problemą. Namuose gaisras, o jie sako: pamatuokime liepsnos temperatūrą, patyrinėkime kur dega geriau, kur blogiau. Gesinti reikia, gelbėti vaikus reikia kuo greičiau, o ne tyrinėti.

Ždanov Vladimir Georgijevič

Lietuvoje padėtis panaši. „Sunkiai suvokiama, kad vienas iš trylikos globos namuose gyvenančių vaikų yra tikras našlaitis, o likusieji yra socialiniai našlaičiai – jie turi tėvus, kurie jais nesirūpina“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) projektų vadovė Agnė Kurutytė. (http://www3.vdu.lt/life)