Meta modelis

bksubjective1

Tai komunikacijos modelis, skirtas rinkti informacijai. Tarkim kalbedami su pardavėju apie audio technika, jūs norite geros aparaturos ir už prieinama kaina, bet pardavėjui, suvokimas, kas yra gera aparatūra ir kas yra pigu, gali skirtis nuo jūsu požiūrio. Todėl naudojantis (MM), galima surinkti iformacija, kaip zmogus suvokia ir supranta ta“gera“ ir „pigu“. Nes pardavėjo ir jūsų patirtis visiskai skiriasi ir yra skirtinga.

Tad norint tapti veiksmingu komunikuotoju, reikia išsiugdyti intuiciją trukstamai informacijai išgauti, bendraujant su draugaai, pardavejais, artimaisiais ir kitais žmonėmis. Žmogus viena sakydamas, gali turėti galvoja visai kita, nei mum suvokiama.

Žmogui savo informacijos apdorojimo modelius sukurti padeda trys universalūs modeliavimo procesai:

Apibendrinimo (generalizavimo)
Atmetimo (ištrynimo)
Iškraipymo

Šie procesai mums leidžia gyventi, augti, mokytis, pažinti pasaulį. Bet jei męs savo subjektyvią realybę laikome tikrove, tai tie procesai mus varžo.

Apibendrinimas:

Tai modelio komponentas kurio komponentai ima atstovauti visai kategorijai. Apibendrindami mes mokomės. Apibendrinimas mums leidžia nepradėti tyrinėti kiekvieno elgesio iš naujo pvz: atidarytis duris, mes negalvjame kaskart išvydę naujas, kaip reikia jas vėl atidaryti.

Bet šis procesas gali tapoti ir ribojantis pvz: jai mums nepasiseke pirmojoje meilėje, tai galime apibendrinti, kad „visi ar visos jos vienodos“, „aš niekad nebusiu laimingas“.
Žmogaus smegenys mokosi labai greitai, jai mums įkando kartą šuo, tai daugelis bando tai apibendrinti ir perkelti į kitas gyvenimiškas situacijas. Taip kartais kyla fobijos.

Atmetimas:

Tai modelio komponentas kurio pagalba mes pasirinktinai atkreipiame dėmesį kaikuriuos musu patirties aspektus ir ištriname kitus. Buvo nustatyta, musų centrinė nervų sistema kas sekundę gauna apie č milijonus bitų informacijos. Atmetimo mechanizmas mums leidžia atrinkti ir praleisti i samonę tik nedidelę dalį informacijos, butent tai mums leidžia koncentruotis i tai ka darom dabar, nekreipdami dėmesio i aplinka.

Bet šis procesas gali tapoti ir ribojantis pvz: jei žmogus įsitikines, kad jis niekam tikęs, tai tiesiog atmeta betkokia teigiamą informaciją apie patį save.

Iškraipymas:
Tai modelio komponentas kurio pagalba mes keičiame savo suvokimą, jutiminį patyrimą. Šis procesas leidžia mums kurti, svajoti, planuoti ateitį. Tačiau yra žmonių kurie atitrūke nuo gyvenimo, praleidžia didžiają dalį fantazuodami ir tai sukelia daugybę problemų.

Taigi dalis informacijos praleidžiama, dalis iškraipoma, dalis apibendrinama. Kuo daugiau informacijos apibendrinta, iškreipta, ar ištrinta, tuo netiksliau ji perteikta. Ir atvirkščiai – kuo išsamesnė, specifiškesnė ir tikslesnė informacia, tuo mažiau mums tenka prigalvoti.

Taigi norin gauti tinkamą informacija reikia mokėti klausti ir
nutuokti kokios informacijos jums reikia.
Sukurti raportą, kad butu ryšys su pašnekovu
Mokėti klausytis atsakymo, kad pašnekovas galėtu praperti savaja burna ,jums reikia užčiaupti savąją.

Išgauti informacija padės metamodelis, kuris leidžia atkurti apibendrintą, praleistą, ir iškreiptą informaciją.

Meta modelis

Apibendrinimai: tai žodžiai kurie reikalauja iš kalbėtojo, arba atima iš jo galimybę, kaip nors pasielgti. Jie žmogui apibrėžia jo pasaulio ribas.

Privalau, reikia, tenka, turiu, neturiu teisės…

Aš turiu tai padaryti
Aš priverstas su juo bendrauti
Man tenka su tuo taikytis

Negaliu, naįmanoma, nepajėgiu…

Aš negaliu to padaryti
Aš negaliu atleisti
Aš nepajėgiu ka nors nuveikti

Šiais atvejais reikia atkurti įmanomas priežastis, rezultatus ir poveikius.

Man reikia būti lankstesniam – o kas atsitiks, jei tokiu netapsi?
Aš neturiu taip kalbėti – o kas atsitiks jei tai pasakysi?
Aš negaliu pamolti – o kas tave stabdo?
Aš privalau ja rūpintis – okas bus, jai to nepadarysi?
As privalau pasikeisti – kas atsitiktų jei nepasikeistum?
As turiu pasistengti – kas nutiktų jei nepasistengtum?
As netureciau to daryti – kas nutiktu jei padarytym?

Universalūs apibendrinimai: jie leidžia suprasti arba tiesiai teigia, kad realybė visiškai atitinka tai, kaip ją įsivaizduoja kalbėtojas, kad jo suvokimas yra pati realybė.

Visi, kiekvienas, niekada, visada, niekas ir tt…

Aš visuomet darau viską neteisingai – visada? O gali prisiminti bent kartą kaip pasielgiai teisingai?
Visi prieš mane susimokę – visi? Net ir tavo geriausias draugas? Ir net laiškanešys?
Mano planai visuomet žlunga – visuomet? O gal prisimeni bent sykį, kai planai buvo įgyvendinti?
Niekas manęs nesupranta – visiškai niekas? Ir net tu pats?
Mano bendradarbiai visi yra tinginiai – ar tikrai visi? Kurie būtent bendradarbiai yra tinginiai?
Visi manes nekenčia – ar tikrai visi? Kurie butent žmonės?
Niekas neturi reiksmes – kas būtent neturi reikšmės?
Niekas daugiau manes nebemegsta – Kas būtent tavęs nebemėgsta?

Atmetimas: šiuo metu dalis informacijos, nepraleidžiama, nepasakoma. Šiuo atveju mums reikia atkurti informacija, papildyti išgyvenimus, kad būtų galima aiškiau ir tiksliau suvokti kito žmogaus realybę. Atmetimams priklauso šablonai, pažiūros, tikėjimai, standartai, stereotipai, pateikiami, kaip objektyvios tiesos. Jie dažnai parodo apribojimus kuriuos kalbantysis primetė sau.

Aš bijau, aš kenčiu, aš nervinuosi, man bloga, manęs nemyli, man pavydi…

Aš bijau – ko būtent bijai? Kaip konkrečiai bijai?
Aš kenčiu – dėl ko tu kenti? Kaip būtent kenti?
Ašsielojuos – dėl ko būtent tu sielojies? Kaip sielojies?
Manęs nemyli – kas tavęs nemyli?
Pame skriaudžia – kas būtent tave skriaudžia?
Man pavydi – kas būtent?
Eik ir padaryk tai – ką būtent padaryti?
Tai yra svarbu – kas būtent yra svarbu? Svarbu kam?
As jauciuosi blogai – kas būtent sukelia tą jausmą? Kas būtent tave verčia jaustis blogai?

Pati paprasciausia konstrukcija – „žmones sako, kad…“. Kurie žmones? Kas butent? To musu politiku niekas neklausia, todel jie linke naudoti šia konstrukcija praktiškai kasdien. Iš esmes tai ižuli manipuliacija, bet kam rupi?

Jie sako, kad aš turėčiau užsiimti verslu, bet as nežinau ar turiu pakankamai pasitikejimo tam – kas sako, kad turėtum užsiimti verslu?
Taip, as ankščiau esu prisigėres. Tai vercia tave kalbeti nesamones – palauk, tai verčia mane kalbėti nesąmones?
Man nepatinka kai Zalgiris žaidzia atkrintamosiose varžybose. Mes visada pralosiam ir tai vercia mane jaustis blogai – sakydamas “mes” turi omeny kad ir tu žaidi Zalgiryje?
Jis paspaude jai ranką – kas kieno ranką paspaudė?

Dar viena atmetimo forma: proceso pavertimas daiktu. Pvz: „atsiminti“ virsta „atmintis“. Reikiamai informacijai atkurti reikia daiktavardį paversti veiksmažodžiu.

Požiūris, bendravimas, stresas, spaudimas, įsipareigojimas, baimė, liga…

Jaučiu baimę – kaip tu bijai?
Man nesiseka bendrauti – kas nesiseka, kai bendrauji?
Mano aukštas kraujospūdis – kas tave spaudžia?
Kamuoja stresas – kaip tu išgyveni stresą?

Tai nemandagu, tai siaubinga, tai neteisinga… (užduodami patikslinančius klausimus mes galime atkurti informacija apie įsitikinimų šaltinį).

Taip elgtis kvaila – kam kvaila taip elgtis?
Tai nemandagu – kas sako, kad tai nemandagu?
Tai neteisinga – kas taip mano?
Blogai būti nepastoviam – kas sako, kad tai blogai?

Iškraipymai: jie atsiranda, kaip įsitikinimas, kad kažkieno veiksmai, žodis, arveido išraiška gali tapti kokių nors jūsų emocijų ar vidinės būsenos priežastimi. Norėdami nustatyti priežasties ar pasekmės ryšį, jūs galite paklausti apie priežasties ar pasekmės mechanizmą, ar pateikti priešingų pavyzdžių.

Mane privertė,jis mane erzina, mane tai baugina…

Jis mane privertė – kaip būtent jis tave privertė?
Jis siaubingai mane piktina – kuo konkrečiai piktin?
Vien tik jos vaizdas mane erzina – kas būtent jos vaizde jus erzina?
Šios naujienos mane liūdina – kuo būtent jos tave liūdina?

Iškraipymas gali būti ir įsitikinimas, ką jaučia ir galvoja kiti žmonės, to nepatikrinus. Jei norite atkurti informaciją, paklauskite iškur žino, kad viskas yra būtent taip, kaip jis mano.

Jis manęs nemyli – iškur tu tai žinai?
Tu ant manęe pyksti – kaip tu nustatei, kad as ant tavęs pykstu?
Jis amžinai įsižeidžia – kaip tu tai sužinai?
Jis niekuomet apie mane negalvoja – kaip tu tai sužinai, kad jis niekuomet apie tave negalvoja?
Ji nenori man padėti – kaip tu tai sužinai, kad ji nenori tau padėti?

Pažaiskite su draugu žaidima, jis jums pasakosakinį kuriuo apsakomas koks nors veiksmas, o jūs išplėtojate tą sakinį iki ištiso apsakymo.

Pvz: „laikrodis rodė puse dviejų“. Koks laikrodis? kam jis rodė puse dviejų? kur stovi šis laikrodis? Buvo pusė dvieju dienos ar nakties? Laikrodis ,ant sienos, ant stalo, ar ant rankos? Mechaninis ar elektroninis? kieno šis laikrodis? Stovi ar eina šis laikrodis?

Taip atkuriama trukstama informacija iki galutinio veiksmo.

Prielaidos (Presuppositions)

Bendraudami dažnai elgiames būtent taip, pasikliaudami savo ar kitų realybės žemėlapiais. Nes praktiškai kiekvienas mūsų sakinys yra prielaida. Pavyzdžiui, „ šuo dar kieme “- kad suvoktume, kas mums sakoma, turime sutikti su tuo, kad yra šuo, yra kiemas, ir šuo dar yra kieme, bet jo greitai gali nebuti arba jis fiziškai tolsta iš kiemo.

Dvejopa alternatyva :

Jums geriau A ar B?

Kada mums geriau vėl susitikti – šiandien po pietų ar rytoj ryte? – teigiama, kad mes susitiksime Gersi kavą ar arbatą?- teigiama, kad gersi

Dvejopa alternatyva veikia puikiai. Palyginkite– jei klaustume, „ar galime susitikti vėl?“, atsakymas gali buti ir taip, ir ne, tačiau jei klausiame nurodydami dvi alternatyvas: „Kada mums geriau vėl susitikti – šiandien po pietų ar rytoj ryte?“, labiau tikėtina, kad bus renkamasi iš dviejų alternatyvų, o ne apskritai, ar susitikti, ar ne.

Neigiami teiginiai :

Dar ne/ nepatariu/ A, nes bus B

Neišspreskite šios problemos akimirksniu – šia problemą lengva išspręsti;
Dar neužsakinėkite šios prekes, nes papasakosiu apie neįtiketiną garantiją- aš jau noriu užsakinėti prekę;
Nepatarciau Jums jau rezervuoti vietos seminare tol, kol 100 procentu neisitikinsite, kad mes suteiksime visa tai, ko Jums tikrai reikia, peržiureje musu DUK skyreli. – (2) mes suteiksime viska, ir (3) jus galite tuo isitikinti DUK skyrelyje ir (1) jus jau norite rezervuoti vieta;
Aš nesiruošiu Jums pasakyti, kad turetumete man duoti didžiausia visu laiku nuolaida dabar, … – bet ka tik pasakiau butent tai.

Laiko prielaidos :

Kai /po/ kada/ iš karto po/ A, bus B. (A –tiesa klausytojui, B- tiesa, kuria Jus norite pateikti)

Kuo greiciau A, tuo greiciau B.

Kai pabaigsite ši pratima, pamatysite, kaip lengva pasiekti reikiamus pokycius gyvenime – 1. Pratima pabaigsite. 2. Pokyciai bus lengvi. Po menesio, kai Jus jau naudosite tai, ka išmokote šiame seminare, Jus atsigrešite, ir pagalvosite – ko aš laukiau? – 1. Dalyvausite seminare; 2. Naudosite, ka išmoksite 3. Nera ko laukti. 4. Išmoksite daug ko naudingo. Kuo greiciau Jus priimsite ši sprendima, tuo greiciau pajusite jo nauda.

Vakar Tomas irgi pietavo mieste.
Prielaida: žodelis “irgi” teigia, kad be Tomo mieste vakarieniavo ir trečias asmuo.
Darau prielaida, kad ir tu vakar vakarieniavai mieste?

Ar tu nori padaryti tai dar kartą?
Prielaida: Aš jau tai dares bent kartą.
O ar aš tai dariau anksciau?

Mano vyras toks pat tinginys, kaip ir mano sūnus.
Prielaida: tu turi vyra, tu turi sūnų, sūnus yra tinginys.
Ar galeciau teigti, kad tavo sūnus tinginys?

Priežasties prielaidos:

Ir dabar mano sekretore išeina. Aš bankrutuosiu iki metų galo – tai tu teigi, kad tavo verslo gyvavimas priklauso nuo tavo sekretores?
Tu vel veluoji, tu manes nemyli – kaip būtent mano vėlavimas gali rodyt nemeile tau?

Jei jis pirktu man gėles, aš žinočiau – žinotum būtent ką?
Žinociau, kad jis mane myli – tai jei gerai tave suprantu, tu sieji gelių pirkimą su meile?
Taip – kaip butent gelių pirkimas reiškia meile? Ar galėtum sugalvoti kitų budų, kaip kasnors galetų išreiksti savo meilę?

Jos vėlavimas reiskia, kad ji manęs nemyli – kaip būtent jos vėlavimas reiškia, kad ji tavęs nemyli?

Minčių skaitymas: tai kai pašnekovas teigia, kad žino ka kitas jaučia galvoja ar žino. Kas yra neitikėtina, nes mūsu pasaulio suvokimo realybė pas kiekviena kitokia.

Jei jis nepradės mokėti savo mokešcių dalies, tai ji jį paliks – kaip tu gali tai žinoti? Ar ji pati tau sakė, kad jį ruošiasi palikti jei jis nemokės mokeščių?

As ja erzinu – man smalsu, iš kur žinai, kad ji buvo susierzinus dėl tavęs?
Jos rankos buvo sukryžiuotos – ar tu jos klausei? Gal ji sukryžiavo rankas nes buvo šalta ar šiaip ji patogiau taip jauciasi?

Aš žinau ką jis galvoja – o nuostabu, visada norėjau susipažinti su telepatišku žmogum, pasakyk ką aš dabar galvoju?

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.