Charizmatiskas žmogus

„ Charizma yra ta neapibūdinama savybė, kuri skatina žmones jumis sekti, būti šalia jūsų ir pasiduoti jūsų įtakai“- Roger Dawson

Visi esame pastebėję žmonių, kurie savo buvimu tiesiog magiškai “užpildo” erdvę- tereikia jiems įeiti į kambarį, ir kiti žmonės akimirksniu juos pastebi. Charizmatiški žmonės – kaip magnetai, jie tiesiog traukia į save kitus, jie pasiekia daugiau, yra akivaizdžiai įtakingesni ir sėkmingesni. Charizmatiški pardavėjai parduoda daugiau, ir lengviau, charizmatiški oratoriai prikausto auditorijos dėmesį kalbėdami kad ir banaliausia tema, charizmatiški vadovai vadovauja efektyviau. Charizmatiški politikai laimi rinkimus mažesniais biudžetais ir valdžioje išlieka ilgiau.

Charizmatiškos asmenybės nebijo būti atstumtos. Charizmatiškos asmenybės tikrai yra daugiau, nei „apvalkalas“. Bill Clinton charizmatiškas? Žinoma, kaip ir Wintston Churchil, kurio tikrai nepavadintum gražuoliu, ar Gandhi, kuris apskritai rengėsi keistai, jei paklausite britų. Ričardas Bransonas – neginčijamai charizmatiška asmenybė, bet kas pasakys, kad „geek looking“ Bill Gates ar Warren Buffet – ne?

Tad kas yra charizma? Vienas iš nuosekliausių šio fenomeno tyrėjų, britų psichologas Richard Wiseman (puiki pavardė profesoriui :) sako, kad charizmatiškos asmenybės:

1. Stipriau jaučia save (jų emocijos intensyvesnės, jie geriau suvokia savo emocines būsenas).
2. Lengvai iššaukia aplinkinių emocijas.
3. Sunkiau pasiduoda kitų charizmatiškų asmenybių įtakai.

1. Sveikas pasitikėjimas savimi

Charizmatiški žmonės nebūtinai yra savimylos, narcizai ir psichopatai, jie paprasčiausiai myli ir gerbia save suvokdami, kad turi beribes galimybes. Tuo tarpu jei bare einate kalbinti merginos, galvodami, kad būsite atstumti ir kurdami įtikinamus, drastiškus „atstok, liurbi“ scenarijus, spinduliuojate šį netikrumą toliau nei Jūsų bluetooth telefonas, ir nesvarbu, ką ir kaip sakysite- Jūsų pranašystė išsipildys. Jei bendraudami su kitais sukate galvą „Ką aš čia pasakiau?“ arba „Ką sakyti toliau?“ arba dar blogiau „Pamiršau tekstą…velnias…šakės“, esate elementariai necharizmatiški.

Tuo tarpu jei surinksite sau visus argumentus, kad iš tiesų šiandien esate šauniausi, kokie tik kada buvote, net jei tik prisiminsite visus tuos kartus, kai buvote išties pasitikintys savimi, jei aiškiai matysite, girdėsite ir jausite, ką tada esate patyrę – žiū: nejučia išsitiesite, eisite kitaip, kvėpuosite kitaip, kalbėsite kitaip ir net matysite pasaulį kitaip. Net jei Jūs negalite prisiminti konkretaus laiko, kai iš tiesų pasitikėjote savimi, įsivaizduokite, kaip viskas būtų, jei toks laikas yra būtent dabar, ir to užteks, kad pasijaustumėte kitaip.

To ir tereikia? Taip. Ypač, jei tai paversite sąmoningu įpročiu: paprasčiausiai skirkite laiko sau „pragroti“ tuos momentus, kai buvote aukštumoje, kai visiškai pasitikėjote savimi, ir įsidėmėkite, ką konkrečiai jaučiate, kur prasideda šis jausmas, kaip elgiasi Jūsų kūnas, ką matote, girdite ir jaučiate, kai galvojate apie šias totalaus pasitikėjimo savimi akimirkas – kad galėtumėte jas atkartoti bet kada. Tik praktikuodami – vis intensyviau ir efektyviau – galėsite akimirksniu gauti „gero pasitikėjimo savimi“ dozę be jokios priežasties! Gera naujiena yra tai, kad mūsų smegenys nelabai skiria tai, ką mes „iš tikrųjų“ jaučiame, nuo to, ką mes įsivaizduojame, kad jaučiame.

2. Tikras dėmesys kitiems

Charizmatiški žmonės neturi laiko savigraužai, savianalizei ir katastrofų proekcijoms bendraudami su kitais žmonėmis. Jie visą dėmesį skiria savo pašnekovams. Kevin Hogan, garsus įtakos ir NLP mokytojas, ne vieno bestselerio autorius, pateikia iliustratyvų pavyzdį:

Įsivaizduokite, kad ką tik keliems kokteilių vakarėlio klausytojams papasakojote apie savo atostogas, tarkim, Egipte. Klausytojas, kuris pasakys :

Aaa, Egiptas. O va aš tai neseniai buvau Malaizijoje “ ir pradės savo istoriją – neturi charizmos. Jam paprasčiausiai neįdomu, kas Jūs, ką Jūs jaučiate ir kodėl jūs tai pasakojote. Jis elgiasi panašiai kaip meškinas sovietinių laikų istorijoje apie zuikį, meškiną ir lapę:

„Zuikis: man tėtis iš Čekijos parvežė firminius sportbačius.

Lapė: o man mama iš Lenkijos parvežė „Donaldo“ gumos

Zuikis: o mano dėdė dabar Vengrijoje ir man atveš „Rubiko“ kubą

Lapė: o mano teta dabar Vokietijoje ir man atveš džinsus.

Meškinas: o aš…o man….o aš…. (desperacijoje) O aš jums abiems į kaktą duosiu“

Kitas galimas atsakymas:

„Aš irgi daug kartų buvau Egipte. Smagu ten.“ Irgi nekvepia charizma. Ne empatiškas atsakymas. Klausytojas nepasistengė suprasti sakančiojo.

Dar vienas:

„Ar nuvažiavote pažiūrėti piramidžių? Tikrai verta.“ Nors ir parodomas šioks toks smalsumas, tai ne charizmatiško žmogaus atsakymas. Suponuojama, kad galbūt Jūs net nematėte piramidžių, ir jei iš tikrųjų ne- daug praradote, nes klausytojas jas matė. Net jei ir matėte, atsipūskite, nes jas jau matė ir klausytojas. Charizmatiški žmonės, anot Kogano, tiesiog įžengia į pašnekovo „žemėlapį“. Kad ir taip:

„Buvote Egipte? Kaip šaunu. Kas jums labiausiai patiko?“ – parodomas nuoširdus susidomėjimas, netgi susižavėjimas. Visas dėmesys- kalbėtojui. Įžengta į jo „batus“.
3. Komplimentai ir pagyrimai

Vienas dalykas, kuris akivaizdžiai išskiria charizmatiškas asmenybes , yra tai, kaip sugebame priimti komplimentus. Jei po Jūsų pranešimo kokiame svarbiame posėdyje iš kolegos išgirsite nuoširdžius žodžius:

„Puikiai kalbėjai. Buvo tiesiog malonu klausytis, matyti, kad daug ruošeisi“

Ką atsakysite?

a). „Eik jau, nusišnekėjau“

b). „Ačiū“

c). „Tau patiko? Kaip malonu. Aš daug ruošiausi, stengiausi, ir man labai smagu, kad taip gerai pavyko“

Kuris atsakymas yra „charizmatiškiausias“? Mano galva, „c“. Stengiatės, Jums pavyksta, ir nėra ko drovėtis, kad taip yra. Tai šaunu, ir priimti nuoširdų kitų dėmesį ir komplimentus verta taip pat nuoširdžiai ir su malonumu, kaip ir juos sakyti. Žmonės, kurie pagirti susigūžia, ima mekenti „Ką jau čia“ arba „tai niekis“, man tiesiog kelia tam tikrą nepasitikėjimą.

„Pagyrimus paversk tiesa“ – vokiečių patarlė

„Viskas yra praktika“ – Pele.

  • subtilūs pastebėjimai (kas konkrečiai yra šaunu: ne- „šauniai padirbėjai“, o „matau, kiek turėjai surinkti informacijos, kad paruoštum tokią ataskaitą. Ir kaip tu sugebi viską taip greitai surasti?“)
  • mikro-komplimentai (progų yra milijonai, jei tik domitės kitais: pataisyti kažką pašnekovo rūbuose, nuimti dulkę ar plauką, mirktelti, nusišypsoti be jokio reikalo, padaryti draugišką juokingą grimasą (tie, kas jau mokėsi NLP, suvoks, kad tai ir puiki proga sukurti tam tikras būsenų ascocijacijas, „inkarus“), be jokio reikalo patapšnoti per petį ar apkabinti, pasivesti į šoną ir pasakyti ką nors visiškai nesvarbaus. Bet gražaus. Mes visi tai mokėjome vaikystėje, bet su amžiumi, susirgdami „nepagydomu solidumu„, tai pamirštame
  • komplimentai visiems- jei Jus supa 5 bendradarbiai, bet žarstysite savo dėmesį tik 2, sulauksite priešingo efekto. Jei skaitote paskaitą, bet nuolat pastebite tik kelis klausytojus, akivaizdu, kad nepasitikite savimi. Įsivaizduokite: Jus su savo pora pristato ambasadoriui. Jūsų porą pristato, o Jus ignoruoja. Tyli, ir tiek, tarsi Jūsų net nėra. Koks jausmas? Nekoks. Nedalinkite tokio jausmo kitiems.
  • „Už“, o ne „prieš“. Ar Jūs prieš „karą“, ar norite „taikos“? Esminis skirtumas. Jei Jūs prieš „kažką“, norom nenorom tą „kažką“ sustiprinate: Jūsų pašnekovams reikia apie tai galvoti, tai suvokti, tai įvertinti. „Negalvokite apie pinigus“. Ir? Neišeis. Galvojate, ir galvosite, ypač dabar, kai perskaitėte. Tad jei norite pakritikuoti, ar paguosti – galvokite pozityviai, absoliučiai tiesiogine prasme: ne ko Jūs vengiate, o ko Jūs siekiate. Neatskieskite savo komplimentų su „bet“ ar „tik“: Fantastiškas kostiumas, atrodai nerealiai, tik kad batai visai netikę.

Neverta visų komplimentų išreikšti žodžiais. Verta rasti kitų būdų parodyti žmonėms, kad jie Jums svarbūs. Atsakyti į laišką, sms ar skambutį kuo greičiau- žavus, ir veiksmingas komplimentas.
Neverta sakyti komplimentų, jei netikite tuo, ką sakote. Neapsimesite. Taškas. (Išeitis: nuoširdžiai domėtis, kad rastumėte, kas svarbu)
Negalvokite, nesvarstykite, neanalizuokite, nevertinkite. „Ar toks komplimentas tinkamas?“ „Ar ne familiaru?“ „O ką man atsakys?“. Just do it. Verta kasdien, ir ne kartą pastebėti, kad be Jus supančių žmonių Jūs – niekas.

Ir drugelio sparnų suplazdėjimas Japonijoje gali sukelti audrą Amerikoje, ar kaip ten? Jūs geriau žinote.

Apie šypsena:

“Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską” ~Phyllis Diller

“Be šypsenos niekada nesate iki galo apsirengę” ~Martin Charnin

“Šypsena yra nebrangus būdas pakeisti savo išvaizdą” ~Charles Gordy

Verta turėti ir kitą charizmatišką įprotį- net ir rimčiausio pokalbio metu kažkam nusišypsoti be jokios priežasties. Jei taip dar nedarote- kada pabandysite? Nes šypsena pirmiausia skirta mums patiems 

(c) Vidas Jankauskas, 2006

1 komentaras

  1. Rašote, kad šypsena viskam padeda. Esu linksmas žmogus ir įtampas bandau nuimti šypsena, tačiau labai dažnai susilaukiu iš aplinkinių klausimų, kodėl aš visada šypsausi. Kodėl žmones trikdo šypsena?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.