Pasitikėjimas savimi

Pasitikėjimas savimi – tai požiūris, kuris leidžia žmogui susidaryti pozityvų, bet kartu ir realistišką savęs bei susiklosčiusios situacijos vaizdą. Savimi pasitikintys žmonės tiki savo galimybėmis, jaučia, kad gali kontroliuoti savo gyvenimą ir gali pasiekti savo tikslų. Net jei kartais nepavyksta, tokie žmonės išlieka pozityvūs ir vertina save teigiamai. Dažniausiai jie problemose mato galimybes, o ne problemas galimybėse. Pasitikėti savimi – tai gerbti ir mylėti save tokį, koks esi, nesistengiant lyginti su kitais; tai tiesiog pozityvus savęs ir kitų vertinimas.

Pasitikėjimas dažniausiai pasireiškia tam tikrose sferose, pavyzdžiui, meno, sporto ar verslo. Retai pasitaiko žmonių, pasitikinčių savimi esant bet kokioms aplinkybėms. Tvirtai savimi tikintis verslininkas gali būti nedrąsus ir nepasitikintis meilės reikaluose ir panašiai.

Yra keletas sričių, kai nepasitikėjimas savimi išryškėja dažnai. Tai atsitinka, kai:
• žmogaus darbas ir gyvenimas ne jo paties pasirinktas, todėl jis negali deramai vertinti savo laimėjimų;
• finansinė padėtis nėra tvirta, todėl žmogus jaučiasi tarsi pakliuvęs į spąstus, nesaugus ir įsibaiminęs;
• žmogus jaučiasi nepatenkintas savimi: nepriima savęs tokio, koks yra, su visais trūkumais; yra pernelyg kritiškas sau, todėl nuolat kyla nepasitenkinimas dėl netobulumo;
• žmogui sunku užmegzti santykius su aplinkiniais arba tie santykiai jam kenkia – yra destruktyvūs, žeminantys ar pan.

Nepasitikėjimas liūdina ir stabdo mus

Nepasitikintys savimi žmonės itin susirūpinę aplinkinių vertinimu. Jie bijo nesėkmės, todėl vengia rizikuoti. Kadangi apskritai netiki, kad jiems gali pavykti, dažnai būna blogos nuotaikos, yra linkę ignoruoti jiems sakomus komplimentus ir panašiai. Jiems sunkiau bendrauti su aplinkiniais, nes nuolat mano esantys prastesni už juos, jautriai reaguoja į bet kokią kritiką. Nesėkmės tokius žmones dar labiau panardina į nepasitikėjimo liūną – tai tarsi patvirtinimas, kad jie iš tiesų niekam tikę. Net aiškiai savimi nepasitikintys žmonės visada turi kokių nors svarbių gebėjimų – jie puikiai kepa pyragus, sugeba puoselėti augalus, yra geri klausytojai, ištikimi ir nuoširdūs, rūpinasi benamėmis katėmis arba yra mylimi draugų. Jie tokias savo savybes laiko savaime suprantamu dalyku ir apgailestauja dėl tų, kurių jiems stinga.

Kas žlugdo pasitikėjimą savimi?

Tam tikri mąstymo modeliai įspraudžia mus į nuolatinio nepasitikėjimo savimi rėmus. Pirmiausia tai požiūris „viskas arba nieko“ – perdėtas tobulumo siekis, dažnai dangstomas perfekcionizmu. Nepasiekę tobulumo, kiekvieną sykį skaudžiai nusiviliame savimi. Per daug pabrėždami tai, kas „turėtų“ būti, dažniausiai atspindėsime perfekcionistinį požiūrį į kitų lūkesčius, o ne tai, ko patys norime.

Kitas požiūris – tai „žiūrėjimas pro juodus akinius“. Manymas, kad nelaimė laukia už kiekvieno kampo, iš karto užprogramuoja mūsų veiklą nesėkmei. Viena neigiama detalė, truputis kritikos ar komentaras užjuodina visą realybę. Dažniau nepasitikėsime savimi, jei hiperbolizuosime neigiamus dalykus ir nuvertinsime teigiamus.

„Negaliu bandyti, nebandysiu“ yra tarsi spąstai. Jeigu nebandysite – nenusivilsite. Visada saugiau likti toje pačioje vietoje. Kai kurie žmonės teisinasi esą perfekcionistai: jeigu jie negali ko nors padaryti arba padaryti geriau už kitus, tai ir nebando daryti.

Gali būti ir kuklumo spąstai. Kai kurie žmonės savikliovos stoką teisina drovumu. Dažnai jie visai atvirai pripažįsta sau ir kitiems, kokius mato savo trūkumus, ir sako: „Aš tam netikęs“. Ir kone didžiuojasi tokiu savo kuklumu. Jiems patogiau likti tokiems, kokie yra, – „netikusiems“. Ėmęsi realių veiksmų, kad įgautų savikliovos, jie prarastų galimybę taip kalbėti.

Pasitikėjimo savimi ugdymas

Nors tai ir nėra paprasta, pasitikėjimą savimi, kaip ir daugelį kitų savybių, galima ir netgi būtina ugdyti. Antra vertus, tai nereikalauja jokių ypatingų pastangų – tiesiog reikia įsiklausyti į save. Keletas gairių, kurios padės labiau mylėti save ir suteiks pasitikėjimo:
• Pirmiausia, įsiklausykite į savo vidų: kūną, protą bei širdį – jie visuomet žino, ko iš tiesų reikia. Pavyzdžiui, pajutę, kad per ilgai sėdite, atsistokite ir išsitieskite; jei širdis trokšta praleisti daugiau laiko su artimu draugu – taip ir padarykite; ir, jei protas sako, kad reikia klausytis mėgstamos muzikos ar nustoti blogai galvoti apie save – atsižvelkite į šias mintis ir pakluskite joms.
• Pabrėžkite savo stipriąsias puses. Įvertinkite viską, ką stengiatės daryti. Ir darykite tai kiek įmanoma geriau. Vertinkite pastangas ir procesą, o ne rezultatus.
• Susidurkite su savo baimėmis akis į akį – jos ne tokios baisios, kaip jums atrodo.
• Pamirškite savo nesėkmes – mokykitės iš jų. Stenkitės nedaryti tų pačių klaidų, tačiau neribokite savęs manydami, kad, kartą nepasisekus, nepavyks ir šį kartą. Mėginkite drąsiai – dabar jūs sumanesni ir stipresni. Neįkalinkite savęs praeityje!
• Rizikuokite. Vertinkite naują patyrimą kaip galimybę išmokti ką nors naujo, o ne kaip sąlygas laimėti arba pralošti. Nerizikuojant kiekviena galimybė virsta nesėkmės tikimybe, ir tai stabdo jūsų augimą.
• Apdovanokite save, kai jums pasiseka, – niekas kitas to nepadarys!
• Nepasiduokite pralaimėjimo jausmui – išbandykite ką nors kita. Juk vienas pralaimėtas mūšis nenulemia karo pabaigos. Ar ne kiekvienas patiria nesėkmę prieš sulaukdamas sėkmės? Tiesiog pažvelkite kitu kampu.
• Nesakykite, kad negalite ko nors padaryti, tik dėl to, kad manote, jog negalite to atlikti nepriekaištingai.
• Kalbėkite su savimi. Įvertinkite savo žalingas prielaidas, tada liepkite sau „sustoti“ ir pakeisti jas racionalesnėmis. Stenkitės priimti save tobulėjimo procesui vykstant.
• Kalbėkite su kitais – mes dažnai darome nepagrįstas prielaidas vertindami aplinkybes ir jose atsidūrusius žmones. Jei kyla kokių nors abejonių, klauskite, o ne apsimetinėkite, kad žinote, kas ir kaip.
• Nepasitikėjimas savo jėgomis kerojasi, jei mąstome negatyviai, taigi neįsijauskite į savikritiką. Neleiskite vidiniam teisėjui jūsų pasmerkti.
• Įvertinkite save. Išmokite įvertinti save savarankiškai. Tai padės išvengti nuolatinio nerimo, kuris kyla, kai priklausai nuo kitų nuomonės apie tave.
• Jūs galite pasirinkti, kam teikti prioritetą: sau ar kitiems. Sveikintina rūpintis kitais, tačiau ar jūsų poreikiai nėra tiek pat svarbūs?
• Nesistenkite būti kuo nors kitu – tai mažina savo vertės ir pasitikėjimo jausmus. Kiekvienas esame vienintelis ir nepakartojamas – ir negalime būti kas nors kitas. Stenkitės būti geresni, tačiau nesmerkite savęs, jei esate ne toks gražus, lieknas ar populiarus, kaip kas kitas. Jūs taip pat galite būti geriausias.
• Žiūrėkite į gyvenimą ir į save paprasčiau. Nesėkmė reiškia tik tai, kad jums kol kas nepasisekė. Žvelkite į nesėkmes kaip į mokymosi priemonę. Pakeiskite požiūrį – problemos gali padaryti jus stipresnius, jei tik esate pasiryžę jas įveikti.
• Neatsisakykite tobulėti, mokytis, kad ir iš pirmo žvilgsnio jums nereikalingų dalykų – nauja patirtis praplečia akiratį ir sukelia naujų minčių. Skaitykite įdomią ir turtingą literatūrą. Švieskitės.
• Domėkitės ir rūpinkitės kitais, siūlydami pagalbą nesitikėkite atlygio – jums bus atlyginta dešimteriopai.

Dar keturi būdai, kaip labiau pasitikėti savimi

Dažniausiai mūsų pasitikėjimą savimi žlugdo įsitikinimų ribos. Kartais tiesiog esame tikri, kad to nesugebėsime. Steve Pavlina siūlo 4 būdus, kaip praplėsti įsitikinimų ribas ir galų gale imti labiau pasitikėti savimi:
• Pasitelkite vaizduotę. Pavlina siūlo savo vaizduotėje peržiūrėti filmą, kuriame elgiamės pasitikinčiai. Vaizduotė dažnai kur kas įtaigesnė nei turimos žinios.
• Kalba ir pasitikėjimas. Kai jaučiamės užtikrinti savimi, mūsų kalba apie tai byloja. Tereikia pradėti iš kitos pusės – pirmiausia pradėti kalbėti pasitikinčiai, o tuomet atsiras ir pasitikėjimas savimi.
• Laikysena ir judesiai. Nepasitikintis savimi žmogus elgiasi ir juda nervingai, pečių juosta dažnai būna sutraukta, galva nuleista, akys nudelbtos žemyn. Taigi stovėkime tvirtai, išsitiesę, pakelta galva, žvilgsnį nukreipę tiesiai prieš save. Judėkime užtikrintai ir ramiai – visa tai rodys iš mūsų sklindantį pasitikėjimą savimi. Savo ruožtu ir patys imsime labiau tikėti savo jėgomis.
• Įkvėpimas. Raskite veiklą, priemones, kurios jus įkvepia. Tai gali būti mėgstama muzika, knygos, sportas ar kita veikla, o gal tiesiog mielas minkštas meškiukas ar bendravimas su žmonėmis. Raskite savo įkvėpimo šaltinį.

Didinkime pasitikėjimą savimi nuolatos

Visi šie metodai gali padėti įgyti pasitikėjimo savimi. Tačiau veiksmingiausi jie bus, jei sugebėsime juos suderinti visus. Kiekvieną kartą pasielgę pasitikinčiai, vis labiau tikėsime, kad galime dar daug ką.

15 komentarų

  1. Nereikia ir psichologo, perskaicius si strapsni, viskas pasidare aiskiau, tarsi mintis mano skaite sio straipsnio autorius. Super:-)

  2. Nuostabus straipsnis! Daugiau rasykite tokia tema, nes ji svarbi daugeliui zmoniu! Kiek esu skaicius straisniu panasia tema ,ne vienas taip nenustebino ,kaip sitas :-)

  3. Sveiki, viskas, kas įkvepia suteikia mums jėgų :) dar yra viena nebloga svetainė pasitikiusavimi.lt

  4. Ykvepianti informacija, isties padedanti tada kai subraska savimi vidaus pasitikejimas, dekui Jums =)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.