Yra du, vienas kitą neigiantys, kovos su alkoholiu metodai. Pirmas – tai kova už blaivybę. Tuo užsiima mokslas, vadinamas sobriologija (sobrio lot. – išblaivyti) – mokslas apie blaivybę. Yra ir kitas metodas, kuris vadinamas kova su girtuoklyste ir alkoholizmu. Dar kitaip jis vadinamas kultūringo ir saikingo alkoholio vartojimo teorija. Aiškinomės, iš kur kilo blaivybės teorija. Blaivybę propagavo žymiausi Rusijos mokslininkai, rašytojai ir mąstytojai – F. Dostojevskis, L. Tolstojus, akademikai Pavlov, Bechterev, Uglov.

* * *

Blaivybės pradininkas Lietuvoje buvo kunigas Ignacas Štachas (1796-1854). Jam tikriausiai buvo žinoma apie airių blaivybės kampaniją, kurią 1838 metais pradėjo airių kapucinas Teobaldas Metju (Mathew). Tai Ignacą Štachą, kartu su Šiaulėnų parapijos klebonu Augustinu Kybartu (1795-1860) paskatino 1846 metais steigti blaivybės brolijas.
Praslinkus 12 metų, 1858 m. spalio 11 d., žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net 95% parapijiečių, ir per 2 metus alkoholio vartojimas sumažėjo net 8 kartus. Rusai neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“, knygelės „Apej Brostwa Blaiwistes arba nusitureima“, L. Ivinskio „Aitvaro“. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudė skleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti, bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.
XX a. pradžioje vėl sustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, atsikūrė blaivybės brolijos. Blaivybę skleidė A. Baranauskas, V. Kudirka, J. Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos Ragana, P. Vaičaitis ir kiti. 1908 m. Kauno kunigai įsteigė Lietuvos katalikų blaivybės draugiją, veikusią ypač plačiai ir vaisingai. 1914 m. ji turėjo 212 skyrių ir vienijo per 60000 narių, turėjo 72 arbatines, 20 knygynų, 3 prieglaudas, 26 chorus, orkestrą, leido plakatus, knygas, rengė paskaitas, spektaklius, o iškovojus nepriklausomybę, turėjo savo atstovų Seime ir valstybės palaikomą metinį biudžetą per 150000 Lt.

(http://siauliai.lcn.lt/skelbimai/;108)

* * *

Kas gi sukūrė kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją, pagal kurią visas mūsų jaunimas maukia alų ir mokosi „kultūringai“ gerti baruose, restoranuose ir kitose panašiose įstaigose? Negalime surasti, iš kur ji kilo.
Kuo skiriasi tos dvi teorijos? Blaivybės teorija Rusijoje buvo ypatingai paplitusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Blaivybės teorijos paplitimas ir buvo šalyje įvesto „sauso įstatymo“ priežastis. Dėka to įstatymo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui 50-ies metų bėgyje neviršijo to lygio, kuris buvo iki sauso įstatymo įvedimo. Tai buvo sauso įstatymo pasekmės.
Ką šios dvi teorijos sako apie alkoholį? Blaivybės teorija vienareikšmiškai teigia: alkoholis – tai pavojingiausias žemėje narkotikas ir su juo reikia kovoti kaip su narkotiku. Tik taip jį galima nugalėti. Ir mūsų šalyje jis buvo sėkmingai nugalimas: buvo 3 sauso įstatymo periodai, kurių metu Rusija atgimė ir tapo galinga valstybe.
Kultūringo gėrimo teorija teigia, kad alkoholis – tai kažkoks specifinis maisto produktas, kurį reikia parduoti gastronomuose kartu su duona ir pienu. Kažkodėl šis produktas nerekomenduotinas vaikams, nėščioms moterims, darbe ar vairuojant. Šitą maisto produktą galima ir reikia pardavinėti visuose masiniuose renginiuose, bet būtinai plastmasiniuose buteliuose. Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės, prisigėrę šito produkto, kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam daužyti.
Blaivybės teorija sako, kad pagrindinė gėrimo priežastis yra laisva prekyba alkoholiu. O kultūringo ir saikingo gėrimo teorija sako, kad kalti yra girtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei jie mokėtų gerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Gyvenime nesu sutikęs nė vieno girtuoklio ar alkoholiko, kuris sakytų, kad jis yra girtuoklis ar alkoholikas. Visi sako, kad jie geria saikingai.
Blaivybės teorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausi alkoholiniai nuodai yra alus, šampanas ir vynas. Tai patys baisiausi alkoholiniai nuodai, nes per alų ir šampaną jaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės negeria, o alų geria jau penkerių metų ir pripranta. Šalyje jau yra pareigybė – vyriausias vaikų narkologas, yra vaikų narkologiniai skyriai.

* * *

Vienuolikos – penkiolikos metų vaikų apklausos rodo, jog „Sidras“, „Mixas“ ir įvairiausi alkoholiniai kokteiliai tampa reguliariai vartojamais jų gėrimais. Vaikai negeria degtinės, nes ji neskani. Bet jie puikiai geria sultimis paskanintą degtinę. Alkoholio gamintojai, siūlydami vis daugiau ir įvairesnių lengvųjų alkoholinių gėrimų, orientuojasi į vaikus ir moteris. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius Aurelijus Veryga sakė rašęs laišką Ūkio ministerijai. Tačiau iš reakcijos į savo pastabas supratęs, jog geriau leisti vaikams prasigerti ir numirti, negu pažeisti verslininkų interesus. Medikas stebėjosi, jog net leidiniuose apie sveikatą rašoma, kaip sveika kasdien išgerti po šimtą gramų bobelinės arba kaip gerai karštą vasaros dieną „išmesti“ bokalą alaus. Mediko teigimu, ši propaganda labai pavojinga. Ji žudo ne tik suaugusius, bet formuoja neteisingą vaikų požiūrį į alkoholį. („Šiaulių kraštas“, 2006-11-09)
Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoja 58% penkiolikmečių berniukų ir 51% mergaičių. Mergaitės pradeda lenkti berniukus.

(http://www3.vdu.lt/life)