Pyktis yra jausmas, kurio stiprumas gali skirtis – nuo lengvo susierzinimo iki įniršio bei neapykantos. Kaip ir kitos emocijos, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius procesus. Kai pykstame, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, padidėja energinių medžiagų (adrenalino, noradrenalino) koncentracija kraujyje. Organizmas pasiruošia tinkamai atsakyti į gresiantį pavojų, kitaip tariant – gintis.

Pyktis yra natūralus bei adaptyvus atsakas į pavojų. Jis sukelia stipresnius ir dažnai agresyvius impulsus bei elgesį, skatina kovoti bei pulti grėsmingomis aplinkybėmis. Taigi tam tikras pykčio kiekis būtinas, kad išgyventume. Tačiau juk negalime pliektis su visais, kas mus nors kiek erzina. Įstatymai, socialinės normos, etika ir panašūs dalykai riboja pykčio išraiškos būdus.

Pastebėta, kad vieni žmonės yra „karštesni“ už kitus. Jie supyksta greičiau ir stipriau nei įprasta. Tarp jų yra tokių, kurie nuolat susierzinę bei dirglūs. Jie nebūtinai keikiasi ar šaukia. Atvirkščiai, dažnai tokie žmonės gyvena atsiriboję, paniurę ar serga sunkiomis somatinėmis ligomis (hipertenzija, širdies priepuoliais, opalige, vėžiu, juos vargina lėtinis skausmas ir pan.). Paprastai tokių žmonių žemas frustracijos toleravimo slenkstis. Jie negali ramiai stebėti probleminių situacijų ir jau yra šiek tiek susierzinę iš pat pradžių, ypač jei iš tikrųjų yra kažkas nepakankamai teisinga (pvz., ataskaitoje įsivėlė nedidelė klaida, kažkas pasakė pastabą).

Manoma, kad pykčio stiprumą lemia daug priežasčių, tarp jų fiziologinės bei genetinės: pastebėta, kad kai kurie kūdikiai nuo pat gimimo yra irzlesni, greičiau verkia ir sunkiau pakelia frustruojančius momentus. Socialiniai ir kultūriniai aspektai irgi turi tam įtakos. Pas mus pyktis dažnai pateikiamas kaip nepriimtinas jausmas. Leidžiama būti įsižeidusiam, kamuojamam depresijos, nerimastingam, tačiau jokiu būdu ne piktam. Lemia ir šeimyninė aplinka: pastebėta, kad šeimose, kuriose daug agresijos, pykčio, dažnai nepilnose, užauga piktesni žmonės.

Kalbant apie pyktį, kartais „mosuojama išlaisvintų jausmų vėliavomis“. Egzistuoja mitas, kad bet kurie pykčio reiškimo būdai yra geriau nei nuslopintas pyktis. Tai ne visai tiesa. Kai pyktis pradeda skaudinti žmones aplink mus, tai jau nėra nei priimtina, nei konstruktyvu.

Pykčio valdymas

Jei gyvūnai nemaloniai stimuliuojami, jie agresyviai ginasi. Mes turime tuos pačius gynybos instinktus, kai kas nors sukelia mums skausmą. Tačiau, gyvendami civilizuotoje visuomenėje, negalime užsipulti kiekvieno, kuris sukelia stresą.

Turime keturis būdus susidoroti su pykčio jausmu:
• vengti žmonių bei situacijų, kurios gali sukelti pyktį;
• nuslopinti šį jausmą;
• išreikšti jį visuotinai priimtinu būdu;
• pasistengti sumažinti pykčio intensyvumą bandant nusiraminti.

Visos pykčio valdymo technikos iš esmės siekia vieno iš šių būdų. Skiriama keletas bendrų pykčio valdymo technikų:
• atsipalaidavimas, arba relaksacija, kvėpavimo pratimai, raumenų atpalaidavimas, raminamųjų frazių ir vaizdinių kartojimas bei prisiminimas. Paprastai rekomenduojama tokias technikas praktikuoti beveik kiekvieną dieną, kad, esant stresinėms situacijoms, jos „įsijungtų“ automatiškai;
• mąstymo modelių keitimas – supykę žmonės dažnai linkę dramatizuoti ir pervertinti situaciją. Teiginį „viskas žlugo, neįmanoma nieko padaryti“ galima pakeisti kitu – „normalu pykti esant tokiai sunkiai situacijai, tačiau tai dar ne pasaulio pabaiga“. Žodžių „visada“ arba „niekada“ vartojimas tik padidina pykčio bei neteisybės jausmą, be to, tai dažniausiai neatitinka realybės, todėl rekomenduojama jų vengti. Prisiminkite, kad supykti tai dar nereiškia ką nors užpulti. Naudokitės šalta logika, išanalizuokite situaciją, ir pyktis gali pasirodyti iracionalus. Pasistenkite ne reikalauti trokštamų dalykų, o jų tiesiog paprašyti;
• humoras – pabandykite pamatyti linksmąją situacijos pusę. Kartais rekomenduojama įsivaizduoti tai, ką piktai pagalvojote apie kitus žmones. Pyktis labai rimtas jausmas, tačiau dažnai kartu būna pralinksminti galinčių idėjų. Tai gali padėti „nuleisti garą“. Gal kartais mes tikrai pernelyg rimtai reaguojame į supantį pasaulį;
• bendravimo su kitais gerinimas – supykę žmonės linkę greitai daryti išvadas ir veikti jų pagrindu. Jei jus erzina diskusija, neskubėkite atsakyti pašnekovui to, kas pirmiausia šovė į galvą. Duokite sau laiko ir gerai įsiklausykite, ką jums sako. Jei pyksta ant jūsų, natūralu, kad reaguosite gindamasis. Tačiau kartais po išoriniu pykčiu slepiasi kiti jausmai. Gal kažkas, esantis šalia, bando pasakyti, jog jaučiasi pamirštas?;
• pykčio nukreipimas, pvz., smūgis į pagalvę, gali padėti pasijusti geriau. Kartais verta namie turėti bokso „kriaušę“;
• situacijos pakeitimas – kartais pati artimiausia aplinka gali erzinti labiausiai. Pvz., jei pasijutote spąstuose, kuriuos sukūrė bendradarbiai, slegianti atsakomybė bei nuolatinis susierzinimas darbe – pabandykite pakeisti darbą. Jei erzina betvarkė vaikų kambaryje – praeidamas uždarykite duris. Arba leiskite sau atsipūsti – viena dirbanti mama įvedė namuose taisyklę: penkiolika minučių niekas negali kalbinti ką tik grįžusios mamos, nebent namai užsidegtų. Po tokios trumpos pertraukos ji galėjo daug ramiau bendrauti su namiškiais;
• problemų sprendimas – pabandyti išsiaiškinti, kas sukėlė jūsų pyktį. Kartais pyktį sukelia labai realios bei neišvengiamos gyvenimo problemos, ir jis yra sveikas atsakas į sutinkamus sunkumus. Egzistuoja mitas, kad bet kurią problemą galima išspręsti, tačiau jis tik sukelia papildomą stresą, kai sprendimo nepavyksta rasti. Svarbu orientuotis ne į patį sprendimą, o į tai, kaip sutinkate problemą. Nuspręskite pasiekti tiek, kiek galite, tačiau nebauskite savęs už tai, ko padaryti negalite;
• vidinio „aš“ stiprinimas – mokykitės pažinti savo jausmus bei juos priimti. Tai gali padėti pasijusti tvirčiau tiek vidiniame savo pasaulyje, tiek santykiuose su kitais žmonėmis. Jei išbandėte visus kelius ir nesate patenkintas rezultatu, jums gali padėti psichoterapija.

Britų pykčio valdymo asociacija (angl. British Association of Anger Management) pasiūlė pykčio kontrolės formulę – atpažinti ir suprasti. Kitaip tariant, sugebėjimai valdyti pyktį yra mūsų galvose. Jei pažinsime šį jausmą ir atrasime tai, kas jį sukelia, galėsime daug konstruktyviau su juo susidoroti.

Pykčio transformacija

Pyktis yra stipri jėga, kurios energiją galima sėkmingai panaudoti siekiant pačių įvairiausių tikslų. Toks procesas vadinamas pykčio transformacija. Svarbiausia ne suvaldyti pyktį, o pakeisti jį teigiama energija arba nukreipti tam tikra linkme.

Skiriami keturi pagrindiniai transformacijos procesai:
• kūryba – pykčio jausmas pakeičiamas kažkuo visiškai nauju. Tai gali būti meno kūriniai, moksliniai išradimai, naujų produktų kūrimas. Kai pykčio energija įkrauna vaizduotę, daug kas gali atsirasti. Kūrybinis procesas tampa tarsi tam tikra iškrova viduje užgniaužtoms emocijoms. Pyktis gali būti labai naudingas, nes jis išlaisvina iš iliuzijų ir aiškiai parodo, ko reikia siekti. Taigi ne pasiduokite pykčiui, o pirmyn į tikslą, nes sėkmė yra pats geriausias kerštas;
• socialinė transformacija – pyktis transformuojasi į politinį aktyvumą bei kovas, kurių tikslai – socialinės reformos. Net altruizmo aktai dažnai gali būti netiesiogiai nulemti pykčio jausmo. Socialines transformacijas paprastai sukelia engiamos grupės, kuri pakyla į kovą už laisvę ir teisingumą, pastangos. Kai žmonės nebenori būti aukos, jie stoja kartu ir griauna apatijos, abejonių bei baimės kalėjimus. Taigi jie gali pakeisti pasaulį. Nuolat pūliuojantis kartėlis, cinizmas ir nuolankumas gali sugriauti asmenybę, bet dusinantis pyktis kartais įžiebia kibirkštį, pakeliančią reformos dvasią kovai prieš neteisybę, priespaudą ir piktnaudžiavimą;
• egzistencinė transformacija – nusivylimas per išvystomą bešališką priėmimą visa ko, kas vyksta aplink, pakeičiamas ramybe, išmintingumu bei „pakilimu aukščiau savęs“ (angl. self-transcendency). Asmeninis skausmas gali sumažėti neišvengiamybės bei didingos visos žmonijos kančios šviesoje. Sugebėjimas teigti gyvenimo grožį nelaimėje gali padėti pakelti skausmą. Pyktis gali pažadinti didvyrio dvasią ir paskatinti siekti didesnių tikslų už save patį. Sugebėjimas susigrąžinti gyvenimo aistrą išlaisvina iš savęs gailesčio ir destrukcijos pančių;
• dvasinė transformacija – skausmas transformuojamas į transcendentinį patyrimą per maldą, dvasinį lavinimąsi, atleidimą bei susitaikymą. Mes suvokiame, kad nesame vieniši su savo jausmais ir galime sulaukti dieviškos pagalbos pagal savo įsitikinimus bei tikėjimo tradicijas. Kai tikėjimas yra svarbi gyvenimo dalis, žmogus gali pakilti aukščiau savo padėties ir nusiraminti. Pyktį pakeičia malda. Dvasinė branda suteikia galimybę atsiduoti dieviškai globai ir susitaikyti.

Tarp dviejų pasaulių

Visi mes gyvename tarp dviejų pasaulių, tarp dviejų polių. Vienoje pusėje – idealizmas, rojus, meilės principai, kitoje – realizmas, žemė, jėgos principai. Nesvarbu, kaip apibrėšime šį dualizmą, dažnai atrandame save besiplėšančius tarp šių dviejų pasaulių.

Pykčio valdymas padeda išspręsti praktines kasdienio gyvenimo problemas. Jis padeda išgyventi bei prisitaikyti prie išorinio gyvenimo sunkumų be pastangų ką nors jame pakeisti. Pykčio valdymo galima išmokti nuolat praktikuojant kognityvinės-elgesio terapijos technikas.

Pykčio transformacija orientuojasi į aukštesnius idealaus gyvenimo siekius. Ji ieško to, kas paverčia gyvenimą prasmingu, gražiu ir teisingu. Jos galima pasiekti tik dinaminių asmenybės procesų metu, balansuojant ant briaunos tarp dviejų kraštutinių polių.

Norint neprarasti vilties gyvenant dabartiniame pasaulyje, mums reikalingas tiek pykčio valdymas, tiek pykčio transformacija. Vis dėlto, norint ilgai sėkmingai valdyti pyktį, neišvengiamai prireiks transformacijos procesų.

Kai kurie faktai

• Nevaldomas pyktis yra pagrindinė skyrybų ir kitokio emocinio atitolimo priežastis.
• Šiais metais skyrybų laukia vienas milijonas sutuoktinių porų.
• Išyra maždaug 50 proc. pirmų bei apie 60 proc. antrų santuokų.
• Poros, kurios iki vestuvių jau gyveno kartu, skiriasi dažniau nei tos, kurios taip negyveno.
• Nevaldomas pyktis kartu su rūkymu bei dideliu cholesterolio kiekiu yra aiškus širdies ligų (viena iš pagrindinių mirties priežasčių šiuo metu) rizikos veiksnys.
• Pasaulyje dėl šeimyninių konfliktų žmonės į ligoninių priėmimo skyrius patenka dažniau nei dėl nelaimingų atsitikimų, užpuolimų bei apiplėšimų kartu sudėjus.
• Penki labai greitai supykstančio žmogaus bruožai: žemas frustracijos toleravimas, kritiška nuostata, reikalaujantis elgesys, perfekcionizmas ir humoro jausmo stoka.
• Pavydas, savininkiškumas, skurdumas bendraujant, baudžiantis elgesys, kontroliuojančios nuostatos bei piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis yra neperdirbto pykčio simptomai.
• Pyktį dažnai paskatina iracionalios idėjos, ypač jei jos susijusios su pasąmonės lūkesčiais ar poreikiais.
• Atsipalaidavimas gali sumažinti pyktį sukeliančių minčių stiprumą. Tai metodas, kuris leidžia išmokti atpažinti pasąmonėje sukauptą pyktį ir „išleisti“ socialiai priimtinu būdu.
• Nepaisant varginančios visuomenę žiaurumo, destrukcijos bei neapykantos epidemijos, pyktis vis tiek išliks tema, verta atskirų psichologinių tyrinėjimų.

Literatūra:
1. Dorfman D., Segal P. // Anger. Management. – 2005.
2. Les Cartier. The Anger Workbook: A 13-Step Interactive Plan to Help You – 1992.
3. McCrary R.J., Bryzan W. Anger Management A. „How-to“ guide. – 1998.
4. Poter-Efran R.T. Letting Go of Anger: The 10 Most Common Anger Styles and What to Do About Them. – 1995.

Gyd. Danutė Lovkienė
Psichoterapijos konsultacijų centras

Grafologijos mokslas atsirado XIX a. viduryje, o pradžią jam davė niekam nežinomas vieno Prancūzijos vienuolyno abatas Flandrenas, sukūręs kai kurias taisykles, kaip pažinti žmogų iš jo rašysenos. Žinoma, norint įvertinti žmogų pagal jo braižą, reikia turėti nemažai patirties. Tačiau pakanka žinoti kai kurias svarbiausias taisykles. Štai kelios jų:
Raidės šiek tiek palinkusios į dešinę – tai rodo, kad žmogus yra geranoriškas, jis moka valdyti savo emocijas ir yra labai komunikabilus.
Raidės labai palinkusios į dešinę – taip rašantys žmonės stengiasi visiems atvirai demonstruoti savo jausmus. Dažniausiai jie linkę į kraštutinumus: jei įsimyli, tai iki ausų, jei nemyli, tai iki neapykantos.
Į kairę palinkusios raidės – tai rodo, kad žmogus linkęs klausyti proto, o ne širdies balso.
Nė į vieną pusę nepalinkusios raidės – tai rodo, kad žmoguje egzistuoja pusiausvyra tarp širdies ir proto.
Eilutė kyla į viršų – taip rašo optimistai ir viskuo gyvenime patenkinti žmonės.
Eilutė leidžiasi žemyn – taip rašyti būdinga skeptikams ir pesimistams.
Tiesi eilutė – tai rodo, kad tokį žmogų sunku išvesti iš pusiausvyros.
Eilutės lipa viena ant kitos – atsargiai! Tai neryžtingų, bailių, kompleksuotų žmonių rašysena.
Apvalios raidės – tai byloja, kad žmogus linkęs bendrauti, visiems atverti širdį.
Kampuotos raidės – tai būdingos aktyviems, siekiantiems pirmauti, kritiškiems žmonėms.
Apvalių ir kampuotų raidžių derinys – tai atskleidžia nepaprastą žmogaus gebėjimą žavėti, taip pat jo vaišingumą, išlavintą skonį ir taktą.
Smulkiomis raidėmis rašo –  ypač santūrūs, gebantys susikaupti žmonės. Jei „prismulkinta“ taip, kad negali įskaityti, žinokite, kad prieš jus – itin uždaras ir nenuspėjamas žmogus.
Stambios raidės – būdingos plačių užmojų, didelių ambicijų ir nemėgstantiems priklausomybės žmonėms.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=mSXvPUHIXfA&feature=related[/youtube]

Sveiki, čia gausite patarimų, kaip pradėti sąmoningai sapnuoti “ Lucid Dreaming„. Sužinosite kas yra tas sąmoningas sapnavimas, kurio taip troksta daugybė žmonių ir ką su juo daryti, kai jį įvaldysite.

Kas tai yra, tas sąmoningas sapnavimas?

Tai proto būsena, kai žmogus pilnai supranta sapne, kad sapnuoja. Tikrovė šios būsenos yra nuostabi, kai jūsų smegenys lieka apgautos ir jos mano jog jūs visiškai pabude, bet ištikrūjų, jūsų kunas pilnai miega. Šis potyris dažnai patiriamas vaikystėje, kai sapnuodamas supranti jog sapnuoji ir aplinkui niekas nėra tikra. Sąmoningas sapnavimas yra moksliškai patvirtintas dalykas ir visiškai nekenksmingas žmogui.

Kuom tai naudinga?

Tai kaip legalus narkotikas, kuris jums nekenkia: sąminigai sapnuojant galima valdyti aplinka, jos veikėjus, tapti kuo tik nori, igyti gąlių. Skraidymas sapne yra neapsakomas pojūtis, nes sąmoningas sapnavimas yra daug labiau jausmingesnis ir intensyvesnis nei paprasti sapnai. Galėsite įveikti košmarus, didinti kūribingumą, bendradarbiauti su savo pasąmone, tyrinėti sapnų pasaulį ir visaka ko tik panorėsite, nes vaizdai ir pojučiai yra tokie pat tikroviski, kaip ir realybėje.

Kaip pradėti sąmoningai sapnuoti?

Kai kurie žmonės lucidinius sapnus susapnuoja spontaniškai, bet daugeliui tai nepavyksta, todėl yra sukurtos technikos, kuriomis naudojantis galima tyčia pasiekti sąmoningo sapnavimo būseną. Vieni jas naudodami sąmoningai sapnuoti pradeda po kelių naktų, kitiem gali užtrukti pora savaičių ar net apie mėnesį. Bet tą padaryti gali Visi, idėja šiektiek pastangu ir praktikos. Svarbiausia didinti sąmoninguma sapnuojant.

Techinkos susapnuoti sąmoningą sapną:

Pirmiausiai turi te pradžioje užvesti sapnų dienoraštį. Geros sapnų atminties išsiugdymas yra pirmasis žingsnis link sąmoningų sapnų Laikykite rašiklį ir dienoraštį šale lovos, kad betkada galėtumėte pasiekti, nesikeldami iš lovos. Kai tik nubusite, stenkitės nesijudinti ir išlikti toje padėtyje kurioje nubudote, bet venkitešviesos.pasiimkite dienoraštį ir užrašykite sapnus. Užsirašykite viską ką prisimenate, kaip jautėtės, stengdamiesi atgaminti kuo daugiau sapno. Rašykite pirmutines mintis galvoje, nes jos bus tiksliausios, nesistenkite svarstyti ar dėlioti įvykių eiliškumo. Tai didins jūsu sapnų prisiminimą ir samoninguma, nes jei neprisimenate ka sapnavote, tada nėra esmės patirti sąmoningą sapnavima, kadangi jį patyre vistiek nieko neprisiminsite.

Šio metodo esmė yra atpažinti hipnotinę būseną ir užmigimo metu išlikti sąmoningam. Hipnotinė būsena atsiranda ties riba tarp miego ir būdravimo. Svarbu būti atsipalaidavusiam, tačiau neužmigti protu. Tam padeda dėmesio koncentravimas į kvėpavimą, skaičiuojant įkvėpimus bei iškvėpimus, detalus įsivaizdavimas, jog lipi laiptais skaičiuodamas laiptelius ar panašūs būdai. Jei pavyksta, vaizdiniai tampa aiškūs ir žmogus iš karto pradeda sapnuoti sąmoningai. Šis metodas yra palyginti sunkus, bet jį įvaldžius, galima sąmoningai sapnuoti kada tik nori, nors lengviausia tą padaryti atsibudus po 3-7 valandų miego. Pereinant į miego stadiją patiriamas miego paralyžius – keistas, gąsdinantis, bet visiškai nepavojingas pojūtis.

Darykite tikrovės patikrinimus. Dienos eigoje, kai tik tai prisiminsite klauskite saves“ ar aš sapnuoju?“, užspausti pirštais nosį ir bandyti pro ją prakvėpuoti,
pabandyti išjungti ir įjungti šviesą kambaryje-sapnuose dažniausiai tai nepavyksta,
Apžiūrėti, ar rankos neatrodo keistai, suskaičiuoti pirštus- sapne jos išsikraipo,
pabandyti prakišti pirštą kiaurai pro kitos rankos delną-sapne jis pralenda Tai kuria įprotį kurį nusinešite i sapnus ir pastebėja viena iš tų ženklų suprasite kad sapnuojate.

Sekanti technika yra labiau tiesesnė i sąmoningą sapnavimą, bet bandykite ją po to, kai busite užsivedę sapnų dienoraštį ir darę tikrovės patikrinimą kurį laiką.

1. Nueikite miegoti įprastu laiku ir užsistatykite žadintuvą, kad prikeltu jus po penkių su puse – šešių valandų (jeigu paprastai miegate aštuonias valandas).
2. Po šių penkių – šešių valandų miego būtinai išlipkite iš lovos kokioms 20 min, prasivaikščiokite, galite išgerti arbatos, paskaityti (aišku, geriausia apie sąmoningus sapnus. Prasibudinkite, bet tik ne tiek, kad paskui nebebūtų įmanoma užmigti)
3. Grįžkite į lovą ir įsitaisykite miegui. Leiskite savo kūnui atsipalaiduoti, bet stenkitės savo sąmonę išlaikyti budrią. Geriausia, mintyse skaičiuokite:  „Vienas, du, trys, …“. Jei pamesite skaičių, pradėkite iš naujo.
4. Galvoje gali kilti įvairiausi vaizdai, nekreipkite į juos dėmesio, leiskite jiems praplaukti. Koncentruokitės ties skaičiavimu. Galite justi įvairius vidinius trukdžius, organizmas visaip kaip bandys jus „užliūliuoti“, bet stenkitės į tai nekreipti dėmesio, tik skaičiuoti.
5. Prieš pat sapnavimo pradžią, galite jausti keistus pojūčius, garsus – neišsigąskite. Tiesiog jūsų organizmas prieš pat sapną yra „išjungiamas“, suparalyžiuojamas. Čia tam, kad sapno metu nepabėgtumėte iš savo lovos. Nes sapno metu organizmas perduoda tikrus impulsus, t.y., jeigu aš sapne pakelsiu savo ranką, į mano tikrą fizinę ranką taip pat nueis impulsas nerviniais kanalais, kaip kad aš ją pakelčiau realybėje.
6. Kuomet pajusite, kad organizmas nebetrukdo jums skaičiuoti, o galva skaidri ir puikiausiai dirbanti – viskas, jūs sapne! Eikite, tyrinėkite ir kurkite savo realybę .
7. Stenkitės susilaikyti nuo per didelių emocijų – jos skatina atsibudimą. Jeigu pajusite, kad sapnas pradeda plaukti, tolti nuo jūsų, yra pora technikų, kurios gali padėti išlikti sapne: bandykite griūti ant nugaros (nebijokite, sapne nesusižeisite!) arba pradėkite suktis vilkeliu (aplink save). Sako, padeda)

Dažnai pradedantieji vos suvokę, kad sapnuoja, iš karto atsibunda. Kad taip neatsitiktų, patartina iškart po suvokimo pradėti sapne suktis aplink savo ašį arba trinti rankas viena į kitą. Kita galima problema yra sapno išblukimas, pojūčių praradimas. Patariama čiupti į ranką kokį nors daiktą ir jį pajusti arba garsai sapne surikti „PADIDINKITE SĄMONINGUMĄ!”.

Pirmiausiai jūs turite žinoti aiškų tikslą, ką darysite sąmoningai sapnuodami prieš einant miegoti. Kitaip tariant kasnakt apsvarstykite ką norėsite veikti sapne ir pasirinkite viena dalyka, nebent esate įgudę, tai galite rinktis du ar tris. Venkite tokio mąstymo“ ką aš darysiu, ką aš darysiu? Aš noriu skristi, vaikščioti kiaurai sienas, šnipinėti kaimynus, važinėtis su ferrari, wauuuu aš noriu…“

Džniausiai jūs baigsite nieko nedarydami sapne, arba pabusite iš susijaudinimo.

Išsirinkite viena dalyka ir bandykite, kai išbandysite visus iš vienos sekcijos, tai bukite drąsus pereiti prie kitos:

Lengviausi:

Skraidymas – dauguma žmoniu mėgaujasi skraidydami sapnuose. Vieni skraido, supermeno stiliumi, kiti Neo stiliumi, kiti ištiesia rankas, kaip lėktuvo sparnai ir tt… Norint pakilti, tereikia pašokti i ora ir norėti skristi. Jūs sapnuose galite labai aukštai šokinėti, kiti isivaizduoja energija stumiančia juos iš apačios… Bukite kūribingi.

Ištirkite savo sapnų pasaulį – būkite atsargūs, nes tai darydami galite pamiršti jog sapnuojate. Dažnai darykite tikrovės patikrinimo testus. Taipat galite paprašyti sapnų charakterio „personažo“, kad jis jus lydėtu ir visad primintu, kad sapnuojate.

Vaikščiokite kiaurai veidrodžius ir sienas – praktiškai sapne galite pereiti kiaurai per viską ir pasitikėjimas tai raktas tą daryti. Dauguma žmonių mėgsta vaikščioti per veidrodžius, nes tai nulemia nenuspėjamumą kas kitoje pusėja bus. Jai norite pakeisti aplinka, tai prieš eidami i veidrodį pasakykite sau ko norėtumete ir ženkite pirmyn. Bet kartais galite nepatirti nieko ir netgi pabusti eidami per ka nors kiaurai, todėl laikykite save už rankos, kad išliktumėte sapne.

Kova, muštynės – niekas jums negali aiškinti ką jūs turite daryti savo sapne, visi pasirinkimai jūsų.

Pažvelkite į dangų – žmonės kalba, kad sąmoninguose sapnuose, dangus labai nuostabiai ir žavingai atrodo. Galite keisti jo spalvas ir reguliuoti saulėlydžius.

Pasirodykite prieš draugus – „ei žiūrėkite aš galiu pereiti kiaurai siena“

Vidutiniski:

Valgykite kol susprogsite.

Sukurkite charakteriu „personažų“ (iš filmų, knygų ir ką tik panorėsite).

Pasistenkite surasti jūsų sielos gida.

Expirementuokite, ko negalite padaryti tikram gyvenime (viešas kalbėjimas, baimė
svetimų žmonių, nepasitikėjimas tam tikrose situacojose).

apsikeitimai – apsėskite kitus žmones, isikūnikyte į kitus.

Vartokite narkotikus – tai daug relistiškiau jai esate ką bande tikrovėje.

Sunkiausi:

Sexas – su kuo tik nori ir kaip tik nori. Tik turite būti gerai įgudę sąmoningai sapnuoti, nes susijaudine, arba užmerkę akis pabusite, kaip daugumai ir atsitinka. Įgudę neprarasti sapno ( jai vaizdas praranda ryškumą, spalvas, kontūrus, jaučiate, kad bundate – patrinkite rankas, apsisukite aplinkui) galėsite užbaigti ką pradėjote.

Sukurkite netikrus prisiminimus.

Prapleskite regėjimo lauką – galite matyti 360 laipsnių.

Kurkite – muzika, poemos, paveikslai. Tai gali padėti pasemti neblogų minčių ir idėjų tikrovėje.

Pastatykite savo fantazijų pasaulį

Patirkite mirtį sapnuose – prisiminkit, tai tik sapnas ir jums nieko negali kūsų sužaloti.

Paprašykite sapno parodyti jūsų baisiausias, giliausias baimes – būkite pasirengę išvysti blogų dalykų.

Video, kaip taikyti technikas sąmoningam sapnavimui

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=llw717IARpQ[/youtube]

Žmogaus smegenų pusrutuliai dirba skirtingai, bet dabartinis mokslas nelabai suvokia šių skirtumų esmės. Skirtingų tipų skirtingi smegenų dydžiai ir skirtingos smegenų funkcijos.

Kairys smegenų pusrutulis suvokia ir apdoroja:

1. Loginius veiksmus
2. Žodžius
3. Sąrašus
4. Skaičius
5. Seką
6. Linijiškumą
7. Analizės procesus

Dešinys smegenų puzrutulis suvokia ir apdoroja:
1. Ritmą
2. Vaizduotę
3. Fantaziją
4. Spalvą
5. Matmenis
6. Erdvę
7. Visybinį vaizdą (gestaltą)

konstruktoriai ir teoretikai. Vyrai yra racionalesni už moteris, nes jie geriau išvysto vaizduotę, ne visi jie yra menininkai. O moterys kaip ir vyrai nėra absoliučios racionalės, moterys turi geriau išvystytą kalbą(bendravimą) ir emocijas kurios yra kairiajame smegenų pusrutulyje. Kairysis smegenų pusrutulis nėra labai logiškas, nes kairiojo pusrutulio regimojoje sritis užsiima nuotaika ir emocijomis, o kaktos zona bendravimu. Neveltui Darvino tipas turi asminerišką regimąją sritį didesnę dešinėje pusėje. Visi žmonės turi vienodai iškirtą regimosios zonos dalį kuri yra skirta nuotaikai.

Kuriuo smegenų pusrutuliu mąstote?

Gerai pažiūrėkite – jeigu mergina sukasi pagal laikrodžio rodyklę – jūs daugiau mąstote dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Jei prieš laikrodžio rodyklę – kairiuoju. Žiūrint į paveikslėlį, galima pakeisti merginos sukimosi merginos kryptį.

Mokslininkų duomenimis „Mikčioja net 65 % kairiarankių. Dažnai jie to net nežino. Šių mikčiojančiųjų vedančioji akis yra kairioji. Išeina, kad jie kairiarankiai, o rašo dešine ranka. Kaip taisyklė, mikčioti jie pradėjo būdami 5 – 7m. amžiaus, tuo metu, kai aktyviai pradėjo dirbti dešine ranka (kai piešia, rašo, spalvina).“

Norint, padidinti smegenu produktyvumą, reikia juos lavinti. Žaiskite loginius žaidimus, spreskite kryžiažodžius, išmokite žaisti šachmatais, mokinkitės nauja kalbą, lavinkite atmintį Brain Games, Photographic Memory Game, iq tests… Pradėkite medituoti, bent po 15 min. kasdien. Tai didina koncentracija, ramina nervus, mažina stresą ir stiprina smegenų veiklą.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=UyyjU8fzEYU&eurl=http%3A%2F%2Fwww%2Ebrainleadersandlearners%2Ecom%2Fgeneral%2Fuse%2Dboth%2Dsides%2Dof%2Dyour%2Dbrains%2F&feature=player_embedded#t=89[/youtube]