Visi gerai pažįsta alų, vyną, degtinę, bet mažai kas žino, kaip alkoholis gaminamas. Į labai naudingas vynuogių sultis prideda mielių bakterijų. Jos labai mėgsta cukrų. Per mikroskopą matyti kaip jos ryja cukrų, o išskiria alkoholį – C2H5OH. Alkoholis – tai mielių bakterijų šlapimas, išmatos, o moksliškai – ekskrementai. Kai šlapimo koncentracija pasiekia 11%, bakterijos, kaip ir kiekvienas organizmas (jei terpė uždara), apsinuodija savo išmatomis ir žūsta. Jei toks skystis iškart pilstomas į butelius, tai jį vadiname paprastu sausu vynu. Jei jį išlaiko dvejus metus ir nukošia bakterijų lavonėlius – tai jau išlaikytas rūšinis arba markinis sausas vynas, jis gerokai brangesnis.
Daug kas, o ypač moterys, mėgsta šampaną. Jį gamina štai kaip. Į žalio stiklo butelį įpila 5 rūšių vynuogių sulčių mišinį ir įdeda mielių. Priklausomai nuo sulčių mišinio sudėties, gaunamas įvairių rūšių šampanas. Kalnuose yra išrausti ilgi urvai, kurių sienose išgręžtos skylės buteliams. Į jas sudeda butelius, urvą uždaro, užantspauduoja ir dvejus metus laiko tamsoje. Temperatūra ten visą laiką vienoda – 14 laipsnių. Per 2 metus mielių bakterijos perdirba sultis ir, pasibaigus terminui, atidaro tamsų rūsį ir į jį nukreipia stiprią šviesą. Nuo netikėtumo ir baimės bakterijos suviduriuoja ir dvėsdamos prileidžia dujų.
Įdomu, kad šios bakterijos gali perdirbti ne tik cukrų, bet apskritai bet kokią organinę medžiagą. Hidrolizės gamyklose spiritas gaminamas iš pjuvenų. Užmerkiamos pjuvenos, pridedama mielių bakterijų. Ėsti nėra ko – ėda pjuvenas ir šlapinasi metilo spiritu. Šitos bakterijos alkoholiu paverčia net žmogaus išmatas. Kaime yra žinomas toks subtilus kerštas. Karštą vasarą į kaimo tualetą nemėgstamam žmogui įmeta puskilį mielių. Ir prasideda putojantis procesas su dujomis ir su kvapais. Nuo tualeto dvelkia pusiau saldūs, pusiau rūgštūs „šamaniški“ kvapai.
Jeigu jums teks gerti šampaną ir jūsų nosį kutens šampano dujos, žinokite, kad tai dvesiančių bakterijų atsisveikinimas.

Ždanov Vladimir Georgijevič

Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Šitas nuodas kaupiasi smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės – juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.
1961 metais trys JAV fizikai (Naisli, Maskaw ir Pinington – pavardės užrašytos iš klausos) per ilgo židinio nuotolio mikroskopą tyrinėjo žmogaus akį. Per vyzdį jie stebėjo mažiausius akies tinklainės kapiliarus. Matė, kaip jais teka kraujas, kapiliarų sieneles, tekančius raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, ir tą vaizdą filmavo. Vieną pirmadienį, stebėdami eilinio kliento akį, nustebo. Šio žmogaus kraujyje matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių gniutulai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai tuos sulipusius gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o žmogus atrodo nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto kraujyje – vėl trombai. Pradėjo aiškintis, ir paaiškėjo, kad anie du vyrai vakar gėrė.
Fizikai čia pat padarė eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų gniutulai. Fizikai padarė mokslinį atradimą – jie įrodė, kad ne tik mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir kraujagyslėse.
Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo rausva spalva. Į tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinės ir tiesiog akyse kraujas virsta dribsniais.
Fizikai pastudijavo medicininę literatūrą ir savo nuostabai atrado, kad medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį – protoplazminį nuodą. Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus: panaikina jų silpną elektros krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių. Kai prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą.
Tačiau visų, kas geria nors kiek alkoholio, smegenyse vyksta lygiai tas pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną. Kai prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša. Po 7-9 minučių nervinė ląstelė – neuronas – miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pavyzdžiui, avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato tokį pat vaizdą: susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.
Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis – pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta – naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais, su vienintele mintimi: kaip nors su kastuvu ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti.
Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę – įkaušo, antrą stiklinę išgėrė – ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė – jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.
Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį – alų, vyną, degtinę. Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.
Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma – tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.
Vladimiras Visockis 42 metų žuvo nuo apsinuodijimo alkoholiu, tabaku ir narkotikais. Jis gerai žinojo, kad alkoholis naikina atmintį. Vienoje dainoje jis dainavo: Ах, где был я вчера, не найду днем с огнем, только помню, что стенки с обоями. Atsimena tik tiek, kad sienos buvo su apmušalais.
Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje – 36oC. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į smegenis pumpuoja daug vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją. Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis! Absoliučiai tikslus mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei – daug smegenų į unitazą išpylei, mažai išgėrei – mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.

Ždanov Vladimir Georgijevič

Alkoholis ardo ne tik smegenų ląsteles. Visi žinome, kad etilo spiritas yra universalus tirpiklis. Tačiau ypatingai gerai spiritas tirpina riebalus. Betgi žmogaus ląstelių apsauginius apvalkalus sudaro iš riebalinės ląstelės. Nesvarbu, ar žmogus geria alų, vyną ar degtinę, spirito molekulės prisiartina prie riebalinių ląstelės molekulių, sąveikauja su jomis ir spirito molekulė išmuša riebalinę molekulę iš ląstelės apvalkalo. Ląstelė jau pažeista. Per tą pažeidimą į ląstelės vidų gali patekti šlakai ar kitokia chemija, kita alkoholio molekulė, virusas ar panašiai. O ląstelėje yra branduolys su chromosomomis. Alkoholio poveikis ląstelei gali būti įvairus – iki visiško jos sunaikinimo. Paprastų organizmo ląstelių gal ir nėra ko labai gailėti. Tačiau žmogaus organizme yra ląstelės, kurias reikia labai, ypatingai saugoti. Tai vadinamosios lytinės ląstelės, iš kurių prasideda ir gimsta vaikai. Jeigu, neduok Dieve, alkoholis pakenks tokią ląstelę, tai kūdikis pasaulį išvys apsigimęs. Apsigimę vaikai – tai tėvų išgerto alkoholio pasekmė.
Pažiūrėkite alkoholio suluošintų vaikų nuotraukas. Štai šiam debilui –16 metų. Jis toks dėl tėvų išgerto alkoholio. O štai apsigimėlis iš Novosibirsko: jis turi ausis, nes bijo garsų, turi burną, bet nėra akių ir nosies. Abu tėvai su aukštuoju išsilavinimu.
Kai alkoholis pakenkia lytinę ląstelę iš kurios gimsta dvynukai, tada sulaukiame Siamo dvynių. Siamo dvyniai – tai alkoholio pakenkti dvynukai.
Baisiausios alkoholio vartojimo pasekmės yra vis didėjantis žmonių išsigimimas. Girtuoklystė tapo nacionaline nelaime. Nubrėšiu šalies gyventojų degradavimo kreivę. Ji vaizduoja didėjantį skaičių mokinių, besimokančių atsilikusių vaikų mokyklose. Paskutiniai oficialūs yra 1960 metų duomenys. 1962 metais duomenys apie debilius vaikus buvo įslaptinti. 1982 metais, mums reikalaujant, Pedagoginių mokslų Akademija paviešino duomenis apie debilius vaikus. 1982 metais 3,5% Sovietų Sąjungoje gimusių vaikų turėjo sunkių psichinių ir fizinių apsigimimų. Apsigimėliai vaikai gimsta be rankų, be kojų, be lyties organų, be proto. O dar 13% gimė su vidutinio sunkumo apsigimimais. 1982 metais – 16,5% gimusių vaikų buvo nenormalūs. Taip mokame už girtuokliavimą.
1998 metų apsigimimų skaičiai tiesiog sukrečiantys. Oficialūs duomenys rodo, kad nenormalių vaikų gimė 37,5%. O labiausiai girtaujančiuose regionuose, tokiuose kaip Novokuzneckas, nenormalių vaikų skaičius siekia 60%. Apsigimusių vaikų gimsta daugiau negu normalių. Visi jie yra geriančių tėvų vaikai. Ne girtuoklių ir alkoholikų, bet paprastų, „normaliai“ išgeriančių tėvų vaikai. Viskas priklauso nuo gėrimo „stažo“ ir to kiekio, kurį išgėrė tėvas, – o ypač motina.
Mus ilgai įtikinėjo, kad alkoholis organizme išlieka dvi paras ir tiek laiko reikia susilaikyti nuo giminės pratęsimo. Tai labai pavojingas melas. Alkoholis ir jo skilimo produktai organizme išlieka ilgiau kaip 20 parų, o jauno vyro reproduktyvinė funkcija atsistato tik po 100 dienų visiško susilaikymo nuo alkoholio (abstinencijos). Tris su puse mėnesio nė lašo į burną vyno, alaus ar degtinės. Per tą laiką pilnai atsinaujina lytinės ląstelės ir vyras gali pradėti sveiką gyvybę.
Dėl ypatingos fiziologijos moteriai iš viso negalima gerti. Visi moters kiaušinėliai užsimezga gimstant mergaitei ir būna jos organizme visą gyvenimą. Kas mėnesį vienas iš šių kiaušinėlių subręsta ir tampa tinkamas apvaisinimui. Nežinia, kuri išgerto šampano ar vyno taurė gali pakenkti būtent tą kiaušinėlį iš kurio gims nauja gyvybė.
Visos pasaulio tautos žinojo ir šventai saugojo jaunimo, o ypač merginų blaivumą. Sibire iki 1930 metų didžiausia nuodėme buvo laikoma, jei moteris gerdavo alkoholį, o iki 1965 metų buvo priimta, kad moteriai iš viso negalima rūkyti. Kaip viskas pasikeitė per paskutinius penkiolika vadinamosios laisvės metų!
Mes pagrįstai didžiuojamės, kad mūsų šalyje nuo 1940 iki 1980 metų viskas išaugo: akmens anglies, naftos gavyba, plieno lydymas, bet labiausiai nuo 1940 iki 1980 metų išaugo moterų alkoholizmas. Per 40 metų jis padidėjo 1200 kartų. Štai, gerbiamos moterys, „nekaltų“ pasisėdėjimų prie taurelės, pasekmės. Dabar kiekvienas šeštas šalies alkoholikas – moteris. Išsilaisvinti iš tos negalios moteriai žymiai sunkiau nei vyrui.

Ždanov Vladimir Georgijevič

Jauni žmonės dažnai klausia: Kiek galima išgerti per šventes, kad nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė? Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite: Moksliškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums (rusams, lietuviams, estams), lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos alkoholio dozės.
Toliau abejoja: Kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai, gruzinai, armėnai, moldavai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus organizme gaminasi specialus fermentas, vadinamas alkoholio dehidrogenazė. To fermento paskirtis – neutralizuoti patekusį į organizmą alkoholį. Daug šito fermento gamina organizmai visų žmonių, gyvenančių šiltuose kraštuose ir tūkstantmečiais maistui vartojančių vynuoges. Jie valgo vynuoges, virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose, – o mes, rusai (ir lietuviai, – red.), esame šiaurės tauta, – fermentas alkoholdehidrogenazė beveik nesigamina arba labai mažai. Štai kodėl čiukčiui, chantui, jakutui penkis kartus įpila po 100 gramų, o nuo šeštos stiklinaitės – jie jau alkoholikai. Jų organizme visiškai nėra šito fermento.
Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą – ir mums baisų – dėsningumą. Vidutinei metinei oro temperatūrai sumažėjus penkiais laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Alkoholiu, kaip žinome, buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai, alkoholiu buvo išnaikinta dešimtys Rusijos federacijos tautų. Tai mažos Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelės.

Ždanov Vladimir Georgijevič

Niekada gyvenime nerūkiau dėl labai paprastos priežasties. Augau Altajaus krašte. Po Didžiojo Tėvynės karo iš fronto į kaimą sugrįžo keletas invalidų. Jiems už ordinus ir medalius mokėjo priedą prie pensijos. Kažkas jiems pakišo mintį, kad tą priedą būtinai reikia pragerti. Gėrė jie šalia parduotuvės, ant rąstų, o mes, kaimo vaikai, sukiojomės aplinkui. Jie mums atiduodavo tuščius butelius, už kuriuos pirkdavome ledinukus.
Šalia parduotuvės gyveno senutė, kurį turėjo du mažus ožiukus. Girtaujantys invalidai vieną ožiuką išmokė rūkyti. Tas ožiukas tapo priklausomas nuo tabako: lakstė po kaimą, ieškodamas rūkančio. Suradęs tokį, badydavo, kad jam taipogi duotų parūkyti. Visas kaimas juokėsi iš to ožiuko. Mes, vaikai, irgi juokėmės, o rudenį pastebėjome, kad to ožiuko brolis tapo didelis ožys, o pirmasis ožiukas kaip buvo mažas, taip toks ir liko. Nuo tabako jis nustojo augti.
Tik universitete sužinojau, kad tabako dūmuose yra 196 nuodingi komponentai. Tai nikotinas, amoniakas, sieros vandenilis, smalkės, kancerogeninės medžiagos, eteriniai aliejai, dervos, degutai. Keturiolika iš tų 196-ių yra narkotikai. Rūkantieji yra patys tikriausi tabako narkomanai. Tokiu tabako narkomanu tapo ir nelaimingasis ožiukas.
Visos šitos nuodingos medžiagos įkvepiamos į plaučius, o iš jų patenka į kraują. Kraujyje nuodai naikina vitaminą A, kuris skatina augimą ir palaiko gerą regėjimą. Kai man siūlydavo užsirūkyti, aš prisimindavau tą nelaimingą ožiuką ir atsisakydavau.
Kas atsitinka, kai žmogus įkvepia nuodingus tabako dūmus rūkydamas cigaretę ar būdamas šalia rūkančiojo? Kai nuodingosios medžiagos patenka į kraują, pradeda veikti organizmo apsauga. Organizmas, saugodamasis nuo tabako nuodų, sutraukia, t. y. spazmuoja kraujagysles. Yra paskaičiuota, kad per aštuonerius metus rūkantysis priverčia spazmuoti kraujagysles apie milijoną kartų, t. y. tiek, kiek kartų jis užtraukia dūmą. Nuo nuolatinių spazmų kraujagyslės suplonėja, tampa trapios, lūžios.
Dabar įsivaizduokite: žmogus aludėje išgėrė bokalą alaus. Spiritas įsigėrė į kraują, suklijavo eritrocitus. Jų trombai užkišo smegenų ląsteles, o kai kuriose vietose ir kapiliarus. Ties kamščiu kraujagyslė išsiplėtė ir atsirado maža aneurizma. Po alaus jis užsirūko. Kai dūmai patenka į plaučius, o iš jų ir į kraują, kraujagyslės spazmuojamos. Spazmuojamos ir susidariusios smulkios aneurizmos, kurių sienelės ir taip jau yra įtemptos ir sudėvėtos. Traukiant dūmą eilinį kartą, kraujagyslė neišlaiko, plyšta ir įvyksta mažas kraujo išsiliejimas. Jeigu taip atsitinka galvos smegenyse, – tas įvykis vadinamas mikroinsultas, kurio pasekmės yra įvairaus laipsnio paralyžius. Jeigu kraujagyslė plyšta širdies plote – tas įvykis vadinamas mikroinfarktas.
Alkoholis plius tabakas – tai greita ir užtikrinta mirtis. Kartu veikdami jie sustiprina vienas kito neigiamą poveikį organizmui. Medikai teigia, kad 60% vyrų miršta nuo širdies-kraujagyslių susirgimų. Štai aš jums per dvi minutes paaiškinau širdies-kraujagyslių susirgimų priežastį. Žūva vyrai nuo degtinės ir tabako. Kraujagyslės nuo rūkymo nuolat spazmuoja: spazmas – ir atsipalaidavimas, vėl spazmas – ir vėl atsipalaidavimas. Ir staiga, eilinio spazmo metu, kraujagyslė užsidaro. Medicinoje tai vadinama kraujagyslės obliteracija. Kraujagyslė užsidarė ir nebeatsiveria. Kraujo tekėjimas šia kraujagysle visiškai nutrūksta. Jeigu obliteracija įvyks skrandyje, kepenyse ar kitame vidaus organe, kraujas atitekės iš kitos pusės, nes kraujagyslės yra labai išsišakoję. Tačiau jeigu kraujagyslė užsivers rankos ar kojos piršte, kur nėra galimybės kraujui atitekėti iš kitos pusės, tada prasideda liga, vadinama obliteruojantis endarteritas (endarteritis obliterans). Liaudyje tai – „rūkoriaus kojos“, o paskutinė jos stadija vadinama gangrena. Liga vystosi labai greitai. Pavyzdžiui, užsidaro kraujagyslė viename iš kojos pirštų. Per 3-4 valandas pirštas ištinsta. Jeigu jis neamputuojamas, kitą dieną pirštas pradeda pūti ir tinsta pėda. Jeigu nenupjausime pėdos, ištinsta visa koja. Jeigu nesuspėsime nupjauti kojos, tai tuojau pat prasideda viso organizmo kraujo užkrėtimas ir mirtis.
Tikriausiai daugelis matė filmą Baltoji dykumos saulė, kuriame savo paskutinį vaidmenį suvaidino aktorius Pavelas Uspekajevas. Tačiau beveik niekas nežino nuo ko aktorius mirė. Jis buvo prisiekęs rūkorius nuo pat vaikystės. Kai jam buvo 51 metai, prasidėjo kairės kojos kraujagyslių obliteracija. Kairę koją jam nupjovė palei klubo sąnarį. Tame filme P. Uspekajevas filmavosi su protezu. Tačiau tabako jis negalėjo atsisakyti ir rūkė toliau. Dar filmuojant jam prasidėjo dešinės kojos kraujagyslių obliteracija. Nesuspėjo nuvežti iki ligoninės, kad nupjautų ir dešiniąją koją. Jis mirė.
Pats žymiausias XX a. vartininkas – L. Jašinas, gal daugelis nežino, nuo ko jis mirė. L. Jašinas taipogi buvo prisiekęs rūkorius. Karo metais, būdamas trylikos metų, dirbo gamykloje, ten priprato rūkyti ir nesugebėjo nuo to atsisakyti. Jis gėdijosi, slėpė, bet rūkė – toliau. Po 50 metų jam prasidėjo kairės kojos gangrena. Koją nupjovė prie kirkšnies, bet tabako jis vis vien negalėjo atsisakyti. Po 9 mėnesių sportininkui ėmė gangrenuoti dešinioji koja. Dvi dienas jis neleido jos nupjauti, o kai jau be sąmonės paguldė ant stalo, buvo vėlu.
Teko būti Novosibirsko apskrities ligoninės kraujagyslių skyriuje. Nustebau, kiek ten atveža jaunų žmonių, kuriems nupjauna kojas ar rankas. Medicinos sesuo papasakojo tragišką istoriją. Iš Suzumsko rajono atvežė vieną ligonį, rūkorių – kairės kojos gangrena. Nupjovė kairę koją. Atsibudęs po narkozės pirmiausia paprašė: duokite užrūkyti. Davė. Po 8 mėnesių atvežė jį vėl ir nupjovė dešinę koją. Atsibudęs po narkozės vėl pirmiausia prašė užrūkyti. Davė. Dar po šešių mėnesių iš karto prasidėjo abiejų rankų gangrena. Nupjovė abi rankas. Po narkozės vėl prašo užrūkyti. „Mes net pravirkome“ – pasakojo medicinos sesuo. Toks baisus dalykas tas tabakas.
Priprasti prie rūkymo labai paprasta. Kad vaikai pradėtų rūkyti, tabako gamintojai į kiekvieną toną tabako, skirto cigaretėms, prideda 150 kg medaus, 90 kg džiovintų vaisių ir įvairių aromatingų medžiagų, – kad vaikas patraukęs dūmą nespjautų, o įsirašytų į rūkorius. Jie labai suinteresuoti, kad visas jaunimas pradėtų rūkyti jų gaminamas cigaretes.
Jeigu kas nors jau pradėjo rūkyti, meskite dabar, nes jaunystėje lengviau nuo rūkymo atprasti. Visuose rūkoriuose galima pastebėti pradinius obliteruojančio endarterito požymius: šaltesni ir labiau šąla rankų ir kojų pirštai, nes yra pažeista kraujo cirkuliacija. Kiti požymiai: pabalę rankų ir kojų pirštai, jų „tirpimas”, netikėtai atsirandantis ir praeinantis šlubčiojimas. Rūko, vaikšto ir staiga: oi, oi koją nudiegė, skauda. Pašlubavo, pašlubčiojo ir praėjo. Tai lėtai slenkančio obliteruojančio endarterito požymis. Statistika rodo, kad tarp šlubuojančių 75-90% yra rūkoriai.
Vedu regėjimo atstatymo kursus. Į juos ateina įvairūs žmonės. Jiems taip pat skaitau paskaitas apie alkoholį ir tabaką, nes alkoholis ir tabakas labai kenkia regėjimui. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad nyksta patys ploniausi kapiliarai, o tai, visų pirma, – akių tinklainės kapiliarai. Pirmadienį, eidami gatve, pažiūrėkite sutiktiems žmonėms į akis. Iš karto pastebėsite ir girtuoklius, ir rūkorius – pirmadieniais jų akys paraudusios. Tai reiškia, kad jie savaitgalį save nuodijo alkoholiu bei tabaku ir nuo to susproginėjo ploniausi kapiliarai. Dar daugiau – rūkorių akys kenčia nuolatinį uždegimą. Cigaretės dūmuose yra amonio chlorido, kuris, patekęs ant drėgno akies paviršiaus, virsta amoniaku ir dirgina akis. Tai ir yra nuolatinio akių uždegimo priežastis.
Gydytoja akušerė papasakojo, kaip gimdo rūkanti moteris. Kūdikis vystosi vandenų pūslėje, kuri pripildyta vadinamo amiotinio skysčio. Prieš gimstant pūslė dažniausiai plyšta ir vandenys nubėga, tačiau kai kada kūdikis gimsta su „marškinėliais“, t. y. su sveika vandenų pūsle. Jeigu nėštumas normalus, praplėšę pūslę randame švarų, malonaus kvapo vandenį, ir jame – rausvą kūdikį. O jeigu nėštumo metu moteris rūkė arba būdavo prirūkytame kambaryje, vaisiaus vandenys drumsti, nešvarūs ir dvokia kaip rūkorių peleninė, o juose – mėlynas, pusgyvis nuo deguonies bado kūdikis. Kad bent kartą parodytų per televizorių, kaip gimdo rūkanti moteris.

Ždanov Vladimir Georgijevič

Sovietų Sąjungoje iki 1992 metų nebuvo narkomanijos problemos (čia autorius turbūt turi omenyje narkotikus kaip verslą; nes sovietmečiu narkomanija egzistavo – iš vietinių aguonėlių būdavo verdami opijatai, Azijoje rūkytos kanapės ir pan., – red. past.). Nebuvo todėl, kad rubliai nebuvo keičiami į dolerius. Pasaulinei narkomafijai buvusi Sovietų Sąjunga buvo balta dėmė. Kai tik 1992 metais, reikalaujant Tarptautiniam Valiutos fondui, Rusijoje buvo atidaryti pinigų keitimo punktai, užplūdo narkotikai. Narkomafija organizavo narkotikų tiekimą iš Afganistano. Valstybės Dūmos duomenimis, vien tik 2002 metais pasaulinė narkomafija iš Rusijos išsivežė 12,5 milijardų dolerių gryno pelno.
Kuo įprastinė narkomanija pavojinga, palyginus su alkoholine ir tabakine narkomanija? Jeigu dešimties metų vaikas pradeda gerti alų, trylikos – vyną, šešiolikos – degtinę, tai jis dar gyvens vidutiniškai 27 metus. Trisdešimt septynių metų jis miršta nuo alkoholizmo, bet suspėja vesti, susilaukia vaikų, dažniausiai debilų, trumpai sakant, dar šį tą gyvenime pasiekia. Tačiau jei vaikas nuo dešimties metų pradeda vartoti narkotikus, tai toks vaikas gyvena vidutiniškai 6 metus.
Žinokime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai. Tai žmonės, kurie platina narkotikus, tai žmonės, kurie tarnauja pasaulinei narkomafijai. Jie gauna didžiulius pinigus už narkotikų platinimą. Už tuos pinigus jie bet kurį yra pasiruošę nužudyti, įtraukdami į narkomanijos tinklą. Susimąstykime. Jeigu jums pasiūlys narkotikų – imk dykai, pauostyk, įsidurk, – žinokite, kad tai žmogžudys. Pratindamas prie narkotikų jis pradeda jus žudyti, kad išviliotų jūsų pinigus. Bėkite nuo tokio žmogaus, net jeigu jis geras jūsų draugas ir sako: imk, palaikyk kompaniją. Žinokite, kad jūsų draugas ar draugė papuolė į narkomafijos tinklą, jie tapo agentais.
Reikia žinoti, kad kiekvienas narkomanas per metus neišvengiamai tampa nusikaltėliu. Per pusmetį narkotikams jis išleidžia visus pinigus ir vertingus daiktus. Prieš jį iškyla dilema: ką daryti toliau? Arba eiti vogti, kas yra baisu, arba jam siūlo kitą kelią: pripratink prie narkotikų 5-7 žmones, tu jiems parduosi, o tau – nemokamai. Ir taip jis pradeda platinti narkotikus, tampa narkotinio marketingo dalyviu. Dėka tokios sistemos kas aštuoni mėnesiai narkomanų skaičius padvigubėja, nes beveik kiekvienas narkomanas tampa narkotikų platintoju, įtraukdamas dar keletą žmonių.
Atsirado gydytojai, kurie skelbiasi, kad išgydys nuo narkomanijos. Visa Maskva išklijuota skelbimais – gydau nuo narkomanijos. Žinokime, kad išgydyti nuo narkomanijos neįmanoma. O tuos visus skelbimus inspiruoja pasaulinė narkomafija. Svarbiausia, ką ji mums nori įdiegti – tai, kad nuo narkomanijos galima išgydyti. Tu eik, pamėgink, nepatiks – tave išgydys, vėl būsi sveikas. Nori – iš naujo pradėk, nori – nepradėk.

* * *

Kokia padėtis Lietuvoje? Dienraštis „Kauno diena“ išspausdino oficialų pranešimą apie narkomanijos prevenciją. Ataskaitoje sakoma, kad trylika milijonų litų, kurie metams skiriami kovai su narkomanija, iššvaistyti veltui. Kokia pagalba narkomanams? Tame pačiame straipsnyje rašoma: Prie stoties numatytu laiku atvažiuoja mėlynasis autobusiukas, kuriame narkomanai nemokamai gauna švirkštų, o prostitutės – ir prezervatyvų. Mėlynojo autobusiuko darbuotojų sąraše – keli šimtai narkomanų, tačiau net jie sako, kad realios pagalbos iš valstybės nesulaukia. Trisdešimtmetis Viktoras į klausimą: Ar padeda? atsako: Grūda metadoną ir vėl į gatvę. Kirtimuose kas savaitę matau vis naujus veidus. Seimo narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė R. Visockytė ir vyriausioji valstybinė auditorė sako, kad Narkotikų Kontrolės Departamentas klaidina visuomenę, negebėdamas atskleisti konkrečių šios problemos mastų (Kauno diena, 2007-01-25, Nr. 20).

* * *

Pasaulinė narkomafija veda „antinarkotinę“ propagandą mokyklose. Siūloma apie narkotikus vaikams pasakoti viską: kaip jie veikia, kaip naudoti, kaip gauti, ir po to „mokyti” pasakyti narkotikams „ne“. Iš principo neįmanoma išmokyti vaikus pasakyti narkotikams „ne“. Galbūt tik su retomis išimtimis. Kodėl?
Pasaulinė narkomafija greičiau pritaiko vaikų psichologijos atradimus praktikoje, negu pedagogika. Tačiau pritaiko blogiems tikslams – įtraukti vaikus į narkomaniją. Atrodo viskas taip gražu, demokratiška: pasakokime vaikams apie narkotikus viską ir demokratinių laisvių principu mokykime pasirinkti – pasakyti narkotikams „ne“. Vaikui tai ne pagal jėgas, jis negali pasakyti „ne“, nes jo mąstymas yra priešloginis, kitoks nei suaugusio. Pasakyti „ne“ gali tik logiškai mąstantis žmogus, o vaikų loginis mąstymas, kuris sugeba atskirti veiksmą nuo minties, dar tik formuojasi. Vaikui mintis yra veiksmas, jis mąsto ir veikia, o maži vaikai apskritai mokosi mėgdžiodami tai, kas rodoma ar sakoma. Šitą vaikiško (priešloginio) mąstymo ypatybę išnaudoja narkomafija, įsiūlydama mokykloms tokią „antinarkotinę“ propagandą, kuri ruošia būsimus narkotikų vartotojus.
Ten, kur nėra paklausos narkotikams, jie primetami jėga. Nižnyj Novgorode vyko seminaras narkomanijos klausimais. Tame seminare dalyvavo mokytojai iš šiaurinių Tiumenės srities miestų. Jie pasakojo, kad naftos verslovėse dirbo daug azerbaidžaniečių. Kartu su tikrais darbininkais atvyko ir narkotikų mafija, kuri ne paprastai platina, bet naudoja prievartą. Suranda dešimtmetį vaiką iš turtingos šeimos (o naftininkai turtingi), sugauna jį ir suleidžia narkotikų. Suleido vieną, suleido du, tris, o ketvirtą kartą jis pats ieško: Dėde, suleisk – ką tik nori atnešiu iš namų. Neįmanoma apsaugoti vaikų, kai laisvai veikia narkomafija. Jeigu nesuprasime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai ir jų neišgaudysime, nesusodinsime, jie sunaikins mūsų jaunimą.
Ar yra šalys, kuriose nėra narkomanijos? Ar yra šalys kuriose efektyviai kovojama su narkomanija? Taip, yra. Štai mūsų kaimynė Kinija. Kinijoje nėra narkomanijos dėl vienos labai paprastos priežasties. Už narkotikų platinimą ten baudžiama vieša mirties bausme stadione. Kiekvienais metais už narkotikų platinimą mirtimi nubaudžiama nuo 13 iki 48 žmonių. Norinčių platinti narkotikus Kinijoje nėra. O pas mus kaip? Iš Tadžikistano žmogus atvežė 3 kg narkotikų, o jam – 3 metai lygtinai: eik vežk toliau. Tuo tarpu Kinijoje, už dvi dozes rastas kišenėje – vieša mirties bausmė. Juk viena dozė sau, o antra – kitam. O jeigu tik viena dozė kišenėje – 8 metai kalėjimo. Norinčių platinti ar vartoti narkotikus Kinijoje nėra.
Ar yra Rusijoje panašios kovos su narkomanija patirtis? Yra. Tarp Maskvos ir Vladimiro yra mažas Pokrovo miestas. Tai buvo narkotikų verslo centras centrinėje Rusijoje. Pokrove tik 24 000 gyventojų. Nebuvo beveik nė vienos šeimos, kurioje kas nors iš artimųjų nebūtų miręs nuo narkotikų. Kiekvienais metais buvo užregistruojama po 160-180 naujų narkomanų. Narkomanija Pokrove plito kaip sniego lavina. Ir štai eiliniuose miesto mero rinkimuose Jungtinės Nacionalinės Rusijos Sąjungos atstovas rinkėjams pasakė: Žmonės, išrinkite mane meru, aš išvalysiu miestą nuo narkomanijos, išgelbėsiu jūsų vaikus nuo narkotinės mirties. Išrinko. Tapęs meru jis tuojau teismui atidavė miesto milicijos viršininką ir visą priešnarkotinės kovos skyrių. Į jų vietą paskyrė tikrus Rusijos patriotus, kurie ėmė valyti miestą nuo narkomanijos. Dieną ir naktį jie darė kratas čigonų gyvenvietėse. „Nusispjovė“ ant visų žmogaus teisių. Pagautus čigonus – tuojau pat į teismą. Tą pačią dieną jam skiria 8 metus bausmės ir – į kalėjimą. Kai pasodino 78-tą čigoną, čigonų bendruomenė neišlaikė. Vieną naktį pusvelčiui pardavė namus ir išvažiavo į Permės srities šiaurę. Sekančiais metais Pokrovo mieste buvo užregistruotas tik vienas naujas narkomanas. Pasirodo, nugalėti galima, jeigu rimtai imtis reikalo, o ne plepėti apie kovą su narkomanija. Pagrindinė narkomanijos priežastis – tai narkomafijos buvimas. Sunaikinsime narkomafiją, – sunaikinsime ir narkomaniją. Nesunaikinsime narkomafijos, – ji sunaikins mūsų ateitį – vaikus. Dingti

Ždanov Vladimir Georgijevič

1985 metais Sovietų Sąjungoje buvo priimti antialkoholiniai nutarimai, kurie skelbė, kad girtuokliavimas ir alkoholizmas grėsmingai išaugo. Nubraižykime grafiką, kuriame pavaizduotas alkoholio suvartojimas vienam žmogui Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje nuo 1900 iki 2000 metų. Abscisių ašyje žymime metus, o ordinačių ašyje atidėsime, kiek litrų gryno alkoholio teko vienam žmogui per metus. Tai objektyvus girtuokliavimo rodiklis. Rusija tradiciškai buvo tarp mažiausiai geriančių šalių. Mažiau už mus Europoje gėrė tik norvegai. Tris amžius (XVII, XVIII ir XIX) Rusija buvo priešpaskutinėje vietoje pagal alkoholio suvartojimą. Tačiau XX a. pradžioje alkoholio suvartojimas staiga išaugo. Buvo mažiau nei 3 litrai absoliutaus alkoholio per metus, o 1914 metais išaugo iki carinėje Rusijoje dar nematyto lygio – 4,7 litro (t.y. tiek litrų šimtaprocentinio alkoholio teko vienam šalies gyventojui per metus – red. pastaba). 1914 metais Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rusijoje buvo įvestas sausas įstatymas. Gamyba ir alkoholio vartojimas Rusijoje sumažėjo beveik iki nulio: 0,2 litro per metus. Sausasis įstatymas išsilaikė 11 metų. Jį panaikino 1925 metais gruodžio 5 dieną. Įsakymą pasirašė Rykovas. Degtinę liaudis iki Didžiojo Tevynės karo vadino rykovka.
Po sausojo įstatymo panaikinimo girtavimas augo ir 1940 metais pasiekė 1,9 litro šimtaprocentinio alkoholio vienam gyventojui per metus. Karo metais girtavimas staigiai nukrito (duomenų neradome). Prieškarinis lygis buvo pasiektas tik 1952 metais. Po Stalino mirties Sovietų Sąjunga ėmė kristi į baisią alkoholinę bedugnę. 1980 metais alkoholio suvartojimas išaugo iki 11 litrų per metus, aplenkė 20 labiausiai geriančių šalių ir viršijo pasaulinį gamybos vidurkį beveik 3 kartus. Pasaulinis vidurkis – 4 litrai.
1985 metais buvo priimti antialkoholiniai nutarimai. Šalyje prasidėjo stichiškas blaivėjimo procesas. Uždarinėjo parduotuves, mažino pardavimą. Alkoholio pardavimas šalyje per 2,5 metų sumažėjo 2,5 karto. Tačiau 1988 metais į valdžią atėjo jėgos, priešiškos blaivėjimo politikai, ir vėl ėmė girdyti Sovietų Sąjungos tautas. Alkoholio suvartojimas vėl ėmė didėti kasmet. 2000 metais šalyje buvo pagaminta ir išgerta negirdėtas alkoholio kiekis – 18,5 litro absoliutaus alkoholio kiekvienam gyventojui. Tai alkoholinis kolapsas, tautos naikinimas.
Pasaulinės Sveikatos organizacijos duomenimis, 8 litrai yra riba, nuo kurios prasideda negrįžtamas tautos nykimo procesas. Ši riba viršyta daugiau nei 2 kartus.
Panašiai kaip nubraižyto grafiko kreivė šalyje didėjo ar mažėjo visos su alkoholio vartojimu susijusios problemos. Augo girtuoklių ir alkoholikų skaičius, kuris nuo 1940 iki 1980 metų išaugo 14 kartų. Augo girtų nusikaltėlių skaičius. Dabar daugiau kaip milijonas tėvynainių sėdi už grotų. Krito gimimų skaičius ir augo mirtingumas.
1985 metais, po antialkoholinių nutarimų, šalyje pakilo gimimų kreivė ir tarsi iš nieko staigiai ėmė mažėti mirtingumas. Šios kreivės iki 1987 metų viena kilo aukštyn, o kita leidosi žemyn. 1988 metais gimstamumo augimas sustojo, sustojo ir mirtingumo mažėjimas, o nuo 1989 metų mirtingumo kreivė ėmė kilti į viršų, o gimstamumo – leistis žemyn. 1991 metais gimstamumo ir mirtingumo kreivės susilygino, persikirto ir, judėdamos tolyn, nupiešė kryžių. Tautai buvo „pastatytas“ depopuliacinis kryžius.
Dabar skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo yra milijonas žmonių per metus. Tai visos Rusijos mastu, o rusų pereitais metais sumažėjo 1 400 000. Todėl, kad tie 400 000 gimė labiausiai ekonomiškai atsilikusiuose Rusijos regionuose: Čečėnijoje, Ingušijoje ir Dagestane. Ten atgimė blaivios musulmoniškos tradicijos ir ėmė gimti sveiki vaikai: po 5, 6 po 8 vaikus šeimoje. Dabar ir Baškirijoje didėja gyventojų skaičius. O visos rusiškos sritys miršta katastrofiškai.
Šią padėtį sociologai pavadino rusiškas kryžius. Tiksliau, – tai kryžius, kurį norima pastatyti rusų liaudžiai.
Krito visi mūsų ekonominiai rodikliai. Turbūt prisimenate – 1985 metais buvo sakoma: uždrausite alkoholį, žlugs ekonomika. Bet, kaip rodo statistika, ekonominiu požiūriu patys geriausi metai Sovietų Sąjungoje buvo 1988-1989. Nepaisant Černobilio katastrofos, metinis pramonės augimas buvo 6%. O labiausiai ekonomika ėmė griūti valdant B. Jelcinui, kai visa šalis buvo užlieta alkoholiu. Natūralu: girti žmonės gali tik pridirbti, bet ne sukurti.

Ždanov Vladimir Georgijevič