Sovietų Sąjungoje iki 1992 metų nebuvo narkomanijos problemos (čia autorius turbūt turi omenyje narkotikus kaip verslą; nes sovietmečiu narkomanija egzistavo – iš vietinių aguonėlių būdavo verdami opijatai, Azijoje rūkytos kanapės ir pan., – red. past.). Nebuvo todėl, kad rubliai nebuvo keičiami į dolerius. Pasaulinei narkomafijai buvusi Sovietų Sąjunga buvo balta dėmė. Kai tik 1992 metais, reikalaujant Tarptautiniam Valiutos fondui, Rusijoje buvo atidaryti pinigų keitimo punktai, užplūdo narkotikai. Narkomafija organizavo narkotikų tiekimą iš Afganistano. Valstybės Dūmos duomenimis, vien tik 2002 metais pasaulinė narkomafija iš Rusijos išsivežė 12,5 milijardų dolerių gryno pelno.
Kuo įprastinė narkomanija pavojinga, palyginus su alkoholine ir tabakine narkomanija? Jeigu dešimties metų vaikas pradeda gerti alų, trylikos – vyną, šešiolikos – degtinę, tai jis dar gyvens vidutiniškai 27 metus. Trisdešimt septynių metų jis miršta nuo alkoholizmo, bet suspėja vesti, susilaukia vaikų, dažniausiai debilų, trumpai sakant, dar šį tą gyvenime pasiekia. Tačiau jei vaikas nuo dešimties metų pradeda vartoti narkotikus, tai toks vaikas gyvena vidutiniškai 6 metus.
Žinokime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai. Tai žmonės, kurie platina narkotikus, tai žmonės, kurie tarnauja pasaulinei narkomafijai. Jie gauna didžiulius pinigus už narkotikų platinimą. Už tuos pinigus jie bet kurį yra pasiruošę nužudyti, įtraukdami į narkomanijos tinklą. Susimąstykime. Jeigu jums pasiūlys narkotikų – imk dykai, pauostyk, įsidurk, – žinokite, kad tai žmogžudys. Pratindamas prie narkotikų jis pradeda jus žudyti, kad išviliotų jūsų pinigus. Bėkite nuo tokio žmogaus, net jeigu jis geras jūsų draugas ir sako: imk, palaikyk kompaniją. Žinokite, kad jūsų draugas ar draugė papuolė į narkomafijos tinklą, jie tapo agentais.
Reikia žinoti, kad kiekvienas narkomanas per metus neišvengiamai tampa nusikaltėliu. Per pusmetį narkotikams jis išleidžia visus pinigus ir vertingus daiktus. Prieš jį iškyla dilema: ką daryti toliau? Arba eiti vogti, kas yra baisu, arba jam siūlo kitą kelią: pripratink prie narkotikų 5-7 žmones, tu jiems parduosi, o tau – nemokamai. Ir taip jis pradeda platinti narkotikus, tampa narkotinio marketingo dalyviu. Dėka tokios sistemos kas aštuoni mėnesiai narkomanų skaičius padvigubėja, nes beveik kiekvienas narkomanas tampa narkotikų platintoju, įtraukdamas dar keletą žmonių.
Atsirado gydytojai, kurie skelbiasi, kad išgydys nuo narkomanijos. Visa Maskva išklijuota skelbimais – gydau nuo narkomanijos. Žinokime, kad išgydyti nuo narkomanijos neįmanoma. O tuos visus skelbimus inspiruoja pasaulinė narkomafija. Svarbiausia, ką ji mums nori įdiegti – tai, kad nuo narkomanijos galima išgydyti. Tu eik, pamėgink, nepatiks – tave išgydys, vėl būsi sveikas. Nori – iš naujo pradėk, nori – nepradėk.
* * *
Kokia padėtis Lietuvoje? Dienraštis „Kauno diena“ išspausdino oficialų pranešimą apie narkomanijos prevenciją. Ataskaitoje sakoma, kad trylika milijonų litų, kurie metams skiriami kovai su narkomanija, iššvaistyti veltui. Kokia pagalba narkomanams? Tame pačiame straipsnyje rašoma: Prie stoties numatytu laiku atvažiuoja mėlynasis autobusiukas, kuriame narkomanai nemokamai gauna švirkštų, o prostitutės – ir prezervatyvų. Mėlynojo autobusiuko darbuotojų sąraše – keli šimtai narkomanų, tačiau net jie sako, kad realios pagalbos iš valstybės nesulaukia. Trisdešimtmetis Viktoras į klausimą: Ar padeda? atsako: Grūda metadoną ir vėl į gatvę. Kirtimuose kas savaitę matau vis naujus veidus. Seimo narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė R. Visockytė ir vyriausioji valstybinė auditorė sako, kad Narkotikų Kontrolės Departamentas klaidina visuomenę, negebėdamas atskleisti konkrečių šios problemos mastų (Kauno diena, 2007-01-25, Nr. 20).
* * *
Pasaulinė narkomafija veda „antinarkotinę“ propagandą mokyklose. Siūloma apie narkotikus vaikams pasakoti viską: kaip jie veikia, kaip naudoti, kaip gauti, ir po to „mokyti” pasakyti narkotikams „ne“. Iš principo neįmanoma išmokyti vaikus pasakyti narkotikams „ne“. Galbūt tik su retomis išimtimis. Kodėl?
Pasaulinė narkomafija greičiau pritaiko vaikų psichologijos atradimus praktikoje, negu pedagogika. Tačiau pritaiko blogiems tikslams – įtraukti vaikus į narkomaniją. Atrodo viskas taip gražu, demokratiška: pasakokime vaikams apie narkotikus viską ir demokratinių laisvių principu mokykime pasirinkti – pasakyti narkotikams „ne“. Vaikui tai ne pagal jėgas, jis negali pasakyti „ne“, nes jo mąstymas yra priešloginis, kitoks nei suaugusio. Pasakyti „ne“ gali tik logiškai mąstantis žmogus, o vaikų loginis mąstymas, kuris sugeba atskirti veiksmą nuo minties, dar tik formuojasi. Vaikui mintis yra veiksmas, jis mąsto ir veikia, o maži vaikai apskritai mokosi mėgdžiodami tai, kas rodoma ar sakoma. Šitą vaikiško (priešloginio) mąstymo ypatybę išnaudoja narkomafija, įsiūlydama mokykloms tokią „antinarkotinę“ propagandą, kuri ruošia būsimus narkotikų vartotojus.
Ten, kur nėra paklausos narkotikams, jie primetami jėga. Nižnyj Novgorode vyko seminaras narkomanijos klausimais. Tame seminare dalyvavo mokytojai iš šiaurinių Tiumenės srities miestų. Jie pasakojo, kad naftos verslovėse dirbo daug azerbaidžaniečių. Kartu su tikrais darbininkais atvyko ir narkotikų mafija, kuri ne paprastai platina, bet naudoja prievartą. Suranda dešimtmetį vaiką iš turtingos šeimos (o naftininkai turtingi), sugauna jį ir suleidžia narkotikų. Suleido vieną, suleido du, tris, o ketvirtą kartą jis pats ieško: Dėde, suleisk – ką tik nori atnešiu iš namų. Neįmanoma apsaugoti vaikų, kai laisvai veikia narkomafija. Jeigu nesuprasime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai ir jų neišgaudysime, nesusodinsime, jie sunaikins mūsų jaunimą.
Ar yra šalys, kuriose nėra narkomanijos? Ar yra šalys kuriose efektyviai kovojama su narkomanija? Taip, yra. Štai mūsų kaimynė Kinija. Kinijoje nėra narkomanijos dėl vienos labai paprastos priežasties. Už narkotikų platinimą ten baudžiama vieša mirties bausme stadione. Kiekvienais metais už narkotikų platinimą mirtimi nubaudžiama nuo 13 iki 48 žmonių. Norinčių platinti narkotikus Kinijoje nėra. O pas mus kaip? Iš Tadžikistano žmogus atvežė 3 kg narkotikų, o jam – 3 metai lygtinai: eik vežk toliau. Tuo tarpu Kinijoje, už dvi dozes rastas kišenėje – vieša mirties bausmė. Juk viena dozė sau, o antra – kitam. O jeigu tik viena dozė kišenėje – 8 metai kalėjimo. Norinčių platinti ar vartoti narkotikus Kinijoje nėra.
Ar yra Rusijoje panašios kovos su narkomanija patirtis? Yra. Tarp Maskvos ir Vladimiro yra mažas Pokrovo miestas. Tai buvo narkotikų verslo centras centrinėje Rusijoje. Pokrove tik 24 000 gyventojų. Nebuvo beveik nė vienos šeimos, kurioje kas nors iš artimųjų nebūtų miręs nuo narkotikų. Kiekvienais metais buvo užregistruojama po 160-180 naujų narkomanų. Narkomanija Pokrove plito kaip sniego lavina. Ir štai eiliniuose miesto mero rinkimuose Jungtinės Nacionalinės Rusijos Sąjungos atstovas rinkėjams pasakė: Žmonės, išrinkite mane meru, aš išvalysiu miestą nuo narkomanijos, išgelbėsiu jūsų vaikus nuo narkotinės mirties. Išrinko. Tapęs meru jis tuojau teismui atidavė miesto milicijos viršininką ir visą priešnarkotinės kovos skyrių. Į jų vietą paskyrė tikrus Rusijos patriotus, kurie ėmė valyti miestą nuo narkomanijos. Dieną ir naktį jie darė kratas čigonų gyvenvietėse. „Nusispjovė“ ant visų žmogaus teisių. Pagautus čigonus – tuojau pat į teismą. Tą pačią dieną jam skiria 8 metus bausmės ir – į kalėjimą. Kai pasodino 78-tą čigoną, čigonų bendruomenė neišlaikė. Vieną naktį pusvelčiui pardavė namus ir išvažiavo į Permės srities šiaurę. Sekančiais metais Pokrovo mieste buvo užregistruotas tik vienas naujas narkomanas. Pasirodo, nugalėti galima, jeigu rimtai imtis reikalo, o ne plepėti apie kovą su narkomanija. Pagrindinė narkomanijos priežastis – tai narkomafijos buvimas. Sunaikinsime narkomafiją, – sunaikinsime ir narkomaniją. Nesunaikinsime narkomafijos, – ji sunaikins mūsų ateitį – vaikus. Dingti
Ždanov Vladimir Georgijevič